1 nuotr.Seimas nusprendė, kad Lietuva užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusės metų – tik kol migrantams galioja laikinosios apsaugos statusas ar yra laukiama sprendimo jį suteikti.
Po priėmimo šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pataisas palaikė visi 86 balsavime dalyvavę parlamentarai.
Vyriausybė dar rugsėjį įtvirtino, kad nuo kitų metų į šalį atvykusiais nelegaliais migrantais rūpinsis Priėmimo ir integracijos agentūra, pavaldi SADM. Ji administruos laikinojo migrantų apgyvendinimo vietas, rūpinsis jų pervežimu, sveikatos patikra ir priežiūra, teiks teisines ir vertimo paslaugas.
Iki šiol laikinąją apsaugą įgiję užsieniečiai valstybės ar savivaldybių valdomose apgyvendinimo vietose nemokamai gyventi galėjo visą laiką, kol šį statusą turi, kad ir kiek tai truktų. Taip pat ši tvarka galiojo iki priimant sprendimą suteikti ar atmesti laikinąją apsaugą, kas bus išlaikoma ir dabar.
Visgi nuo šiol valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuos ne ilgiau pusmečio. Šis laikas skaičiuojamas nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS sistemoje.
Jau įsikūrę užsieniečiai pasibaigus terminui išlaikys teisę šiose vietose gyventi toliau, tačiau finansavimu rūpinsis nebe valstybė, už apgyvendinimą reikės mokėti pagal įstaigų valdytojų nustatytą tvarką.
Užsieniečiai taip pat turi teisę prašyti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgijusiems užsieniečiams, kurie siekia būsto nuomos kompensacijos, nereikia deklaruoti turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui.
Visgi, 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, todėl, anot ministerijos, šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Nutraukus visos šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys apsirūpinti būstu, kompensacijos būtų taikliau skirstomos lėšų nuomai neturintiems užsieniečiams ir tokiu būdu taupomos biudžeto lėšos.
SADM duomenimis, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst.
Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
