1 nuotr.Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs „aušriečio“ Artūro Skardžiaus veiksmus, ar, už jūros vėjo parkų projektų stabdymą pasisakančio politiko šeimai gaunant finansinės naudos iš sausumos vėjo energetikos, minėtas parlamentaras nesumaišė viešų ir privačių interesų.
„Pradėti tyrimą bendru sutarimu sutariame“, – komisijoje trečiadienį teigė jos pirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Kreipimąsi Seimo komisija tirs, sulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimo netirti parlamento konservatorių frakcijos kreipimosi.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai prašė ištirti A. Skardžiaus veiklą, aiškinantis, ar „Nemuno aušros“ atstovo veiksmai ir jo vadovaujamo Seimo komiteto siūlymai laikinai stabdyti antro strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkursą neturi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.
Konservatorių frakcija kreipimąsi išplatino sausio pabaigoje, Energetikos ministerijai jau paskelbus apie laikinai stabdomas antro jūros vėjo parko rangos darbų konkurso procedūras, kol nebus tinkamai atlikta projekto kaštų ir naudos analizė.
Prieš tai siūlymus konkursą laikinai stabdyti jau pateikė tiek A. Skardžiaus vadovaujamas Audito komitetas, tiek kito „aušriečio“ Aido Gedvilo vadovaujama Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Į STT kreipęsi konservatoriai teigė, kad A. Skardžiaus veikla sudaro įspūdį, jog parlamentaras rūpinasi asmeniniais interesais.
„A. Skardžiaus sutuoktinė yra sudariusi komercinės žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininkas UAB „Naujoji energija“ vykdo vėjo jėgainių parko eksploatacijos veiklą. Iš šių sandorių gaunama finansinė asmeninė nauda tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos supirkimo kainos“, – akcentuota parlamentarų rašte STT.
Frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė teigė, jog parlamentarai prašo atsakingų institucijų ištirti A. Skardžiaus galimai supainiotus viešus ir privačius interesus, patikrinti, ar Seimo narys yra atskleidęs visus ryšius ir sandorius su vėjo energetikos verslininkais.
Pasak M. Lingės, iš praėjusių metų pabaigoje A. Skardžiaus pateiktos privačių interesų deklaracijos matosi, kad sudaryti sandoriai su bendrove ,,Renovacijos partneriai“ yra galiojantys, be to, yra deklaruoti ir kiti ryšiai, sudarius nuomos ir pardavimo sandorius su fiziniais asmenimis, kurie taip pat gali būti susiję su interesais vėjo energetikos srityje.
ELTA primena, jog, remdamasi Vyriausybės nutarimu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antro 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkursą laikinai sustabdė paskutinę sausio dieną.
Potencialūs parko vystytojai nebegali teikti prašymų dalyvauti nuo lapkričio vykstančiame konkurse – visos jo procedūros sustabdomos, kol Vyriausybė nenuspręs kitaip.
Prieš tai pavasario pradžioje Energetikos ministerija Seimui turėtų teikti atnaujintas konkurso sąlygas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad keitimais bus siekiama rasti balansą tarp projekto patrauklumo investuotojams ir galutinių elektros kainos kaštų gyventojams. Anot jo, net laikinai sustabdžius aukcioną jį ketinama atnaujinti ir užbaigti per 2025-uosius.
Ministro teigimu, buvusi Vyriausybė, antrojo vėjo parko konkursui pirmąkart neįvykus, pakartotinai skelbto aukciono sąlygas atnaujino tinkamai neatlikusi projekto kaštų ir naudos analizės.
Pernai Seimas šio aukciono sąlygas supaprastino – leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Nors ministras nepatikslino, kokios sąlygos būtų keičiamos, vėjo parko projekto oponentai labiausiai kritikuoja būtent dabar nustatytą valstybės paramos laikotarpį, kuris, jų teigimu, ir didina kaštus vartotojams.
2023-iųjų spalį Europos Komisija (EK) Lietuvai patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
EK parama turėtų būti suteikta iki 2025 m. pabaigos.
Patvirtinus naujas sąlygas, konkurso procedūros būtų pradėtos iš naujo ir truktų maždaug 7 mėnesius. Potencialių laimėtoją vėliau taip pat turės tikrinti ir vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, o galutinis laimėtojas turėjo paaiškėti vasarą.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Antrojo parko aukcione jau anksčiau viešai patvirtino dalyvausianti „Ignitis“, vėliau Eltai bendrovė teigė sprendimus dėl tolimesnių veiksnių pranešianti galutinai atnaujinus konkurso sąlygas. Apie svarstymus dalyvauti konkurse skelbė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
