1 nuotr.Ketvirtadienį Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ketvirtajai pirmininkės kadencijai perrinkta Dalia Henke sako nepalaikysianti jokių naujų iniciatyvų surengti referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
„Nepalaikysiu trečio referendumo, jokiu būdu. Turime išspręsti gimimu gautos pilietybės klausimą visais galimais teisiniais būdais, esame teisinė valstybė. Jeigu reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą – kreipsimės, duokite mums šiek tiek laiko“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Henke.
Pernai vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako. Ši iniciatyva patyrė fiasko ir 2019 m.
Pasak D. Henke, ateinančius trejus metus, PLB koncentruosis į Lietuvos saugumo klausimus.
„Koncentruosimės į Lietuvos saugumo klausimą, pasiruošimas tai dienai „X“. Kad kiekvienas, gyvenantis už Lietuvos ribų (...), turime užduotį – pasiruošti, kad kiekvienas lietuvis žinotų, ką daryti, atėjus dienai „X“, – Seime kalbėjo ji.
Išrinkta nauja valdyba
Ketvirtadienį PLB Seimas išrinko ne tik pirmininkę, bet ir valdybos narius. Jais tapo užsienio lietuviai iš keturių kontinentų: Meksikos lietuvė Jolita Mikštaitė, Graikijoje gyvenanti Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona, Jūratė Caspersen iš Šveicarijos, Argentinos lietuvis Juanas Ignacio Fourment Kalvelis, JAV gyventi Dovilė Budrytė, Airijos lietuviams atstovaujanti Ineta Grigaliūnaitė.
Taip pat į valdybą išrinkta Jungtinės Karalystės lietuvė Alvija Černiauskaitė, Italijoje gyvenanti Aurelija Orlova, Vokietijos lietuvė Irma Petraitytė-Lukšienė bei Latvijoje esantis Rolandas Žalnierius.
PLB Seimo posėdyje dalyvavo 150 užsienio lietuvių bendruomenių narių iš beveik 38 šalių. Tai yra aukščiausias PLB valdymo organas, šaukiamas kas trejus metus.
Organizacija buvo įsteigta 1958 m. Niujorke Steigiamojo Seimo metu. Šiuo metu organizacija vienija 56 pasaulio šalių lietuvių organizacijas.
