Paštomatai išdygs ir gyvenvietėse?

Ministras Eugenijus Sabutis patvirtino tai numatantį Universaliosios pašto paslaugos aprašą, pagal kurį nauji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose su bent 500 gyventojų.

Seimo posėdyje ministras patikslino: „Jeigu yra truputį mažiau, arba prie tos gyvenvietės yra prisiglaudusi, tarkime, kita gyvenvietė, tai nežiūrėsime taip aklai (į gyventojų skaičių - aut.past.) ir griežtai, vertinsime ir vietos gyventojų, ir vietos bendruomenių nuomonę, atsižvelgsime į ją."

Ministerijos teigimu, paštomatais atokesnėse gyvenvietėse bus galima siųsti laiškus, kitą korespondenciją, o nuo 2027 metų - ir tarptautines siuntas. Be to, nuo šiol visos be išimties korespondencijos siuntos - tiek paštomatais, tiek pašto skyriais ar mobiliuoju laiškininku - tampa pirmenybinėmis.

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad mažesnių miestelių gyventojai labai nori paštomatų, nes pašto skyrių regionuose nebėra jau seniai.

„Turbūt tik Vilniuje ir kituose didmiesčiuose jie likę. Kaimiškose teritorijose liko tik mobilieji paštai, bet visų problemų jie neišsprendžia. Kas tai yra mobilusis paštas? Tai paštininkas, į tam tikrą vietovę atvažiuojantis automobiliu net ne kiekvieną dieną. Kai kur - kartą per savaitę, kai kur - kartą per mėnesį iš anksto paskelbtu laiku.

Žmonės, norintys paslaugų, tuo laiku turi susirinkti per lietų ar sniegą. Jei internetas veikia - dar gerai, tačiau kaimo vietovėse jis dažniausiai stringa. O jei paskirtu metu žmogus dirba? Žadėtas dalykas, kad mobilūs paštininkai bus gerai, toli gražu nėra išpildytas. Bet nemanau, kad paštomato įrengimas būtų pretekstas uždaryti mobilųjį paštą. Juk pastarasis ir pensijas vežioja, ir spaudą, o paštomatas tokių funkcijų neatlieka", - reziumavo R.Godeliauskas.

Biržų rajone įsikūrusio Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis akcentavo, kad gyventojams bent vienas paštomatas „yra reikalingas mirtinai, nes jie nuolat to reikalauja":

„Rašėme raštus visoms bendrovėms, teikiančioms paštomato paslaugas, nes gyventojai nuolat to reikalauja, bet visos atsakė, kad paštomato nebus, nes nebus siuntų. Iš kur jie žino, kad nebus siuntų? Vien iš seniūnijos būtų daug siuntų, mat nuvažiuoti į Biržus, Pasvalį, Kupiškį yra 20-30 km.

Tolokai nuvažiuoti, norint kažką išsiųsti arba atsiimti. Pašto skyrius dirba mūsų seniūnijos patalpose, bet tik iki 12 val. Siuntų negalime net atsiimti, nes paštas motyvuoja, kad gal ne darbo metu gavo. Į Biržus vežame.

Nebijau, kad dėl to pašto skyrius būtų uždarytas, nes pašto skyrius - paskutinis vietovės kultūros ir gyvybės klausimas.

Mano pavaduotoja dažnai susirašinėja su pasauliu, tai klausia, kaip mes vien per paštomatą, jei būtų uždarytas paštas, laiškus išsiųstume. Lietuvos paštas, buvusi valstybės įmonė, dabar tapo valstybės AB. Bet jis vis tiek sukurtas rūpintis žmonių gerove. Aišku, pašto skyrius dabar pas mus prekiauja durpėmis, plastmase, žvakėmis. Tačiau nematau tame nieko blogo, nes reikia išlaikyti etatą, už nuomą susimokėti."

Pandėlio (Rokiškio raj.) seniūnas Algirdas Kulys kalbėjo, jog seniūnija jau prieš kokius penkerius metus įvairioms institucijoms išsiuntinėjo prašymą Pandėlyje įsteigti paštomatą, nes apie 500 gyventojų turintis Pandėlys (kartu su netoliese esančiomis vietovėmis skaičiuojantis apie 1000 gyventojų, o visoje seniūnijoje yra apie 2200 gyventojų) pašto jau nebeturi.

„Nuo mūsų seniūnijos iki artimiausio paštomato yra 25 ir daugiau km - iki Rokiškio, Biržų, Kupiškio. Jei nori pasinaudoti paštomato paslaugomis, reikia vykti ten. Likvidavus pašto agentą, vėl kreipėmės dėl paštomato įrengimo. Lietuvos paštas atsakė: kai bus paštomatų plėtra, tada ir žiūrėsime", - teigė A.Kulys.