Paukščių gripas gali nusitaikyti į žinduolius

- Kokia šiandien Lietuvoje yra situacija dėl paukščių gripo?

- Kaišiadorių atvejis rodo, kad situacija bet kada gali tapti rimta. Šiuo metu Lietuvoje paukščių gripo situacija vertinama kaip stabili, tačiau išlieka budrumo lygis. Nors ligos protrūkiai nėra nuolatiniai, pastarasis atvejis Kaišiadorių rajone, nustatytas gegužės 27 dieną, parodė, kad viruso grėsmė yra reali ir gali bet kada suintensyvėti. Paukščių gripas, ypač labai patogeniška H5N1 atmaina, tebėra nuolatinis biologinis pavojus paukštininkystės sektoriui.

- Kur pagrindinė problema kovojant su šiuo virusu? Mes vakcinų gautume esant rimtam protrūkiui?

- Pagrindinis iššūkis - viruso genetinis kintamumas. H5N1 atmaina evoliucionuoja, dėl to vakcinų efektyvumas gali sumažėti, o jų pritaikymas reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Šiuo metu ES vakcinacija nėra plačiai taikoma - leidžiama tik išimtinais atvejais pagal rizikos vertinimą ir Europos Komisijos patvirtintą vakcinacijos strategiją. Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje vakcinacija nuo paukščių gripo yra uždrausta. Lietuva, kaip ES valstybė narė, dalyvautų bendrame vakcinų pirkimo ir paskirstymo mechanizme, jei būtų nuspręsta taikyti vakcinaciją. Prioritetas būtų teikiamas didelės rizikos ūkiams ir regionams, kuriuose protrūkis kelia realią grėsmę paukštininkystės sektoriui.

- Jei lyginsime afrikinį kiaulių marą (AKM) ir paukščių gripą, ar gali būti taip, kad paukščių gripas išplis taip, kaip AKM?

- Tiek paukščių gripas, tiek AKM yra itin užkrečiamos ir didelį ekonominį poveikį turinčios ligos, tačiau jų plitimo keliai skiriasi. AKM paplitimas Lietuvoje vyko palaipsniui per laukinius šernus, o paukščių gripas plinta daugiausia per migruojančius paukščius, ir netiesioginį kontaktą.

Didelio masto paukščių gripo plitimą riboja trumpesnis viruso išgyvenimo laikotarpis aplinkoje, temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių poveikis. Visgi neatmetama tikimybė, kad esant palankioms aplinkybėms protrūkiai galėtų būti tokio pat intensyvumo, kaip AKM - ypač jei virusas adaptuotųsi Lietuvoje ir pradėtų plisti tarp žinduolių.

- Kokie tie galimi scenarijai Lietuvoje dėl paukščių gripo?

- Minimaliausius nuostolius keliantis scenarijus yra pavieniai atvejai tarp laukinių paukščių. Tokiu atveju nugaišę paukščiai saugiai sunaikinami, teritorija dezinfekuojama ir vieta paženklinama apie nustatytą paukščių gripą.

Vidutinis scenarijus - vienas ar keli protrūkiai komerciniuose paukščių ūkiuose, kada greitas veterinarijos tarnybos reagavimas ir turimos priemonės, žmogiškieji ištekliai greitai imtųsi priemonių ir židinius likviduotų per trumpą laiką, užkardytų tolesnį ligos plitimą.

Ir blogiausias scenarijus - tai viruso plitimas į kelis komercinius ūkius ar regionus, žmonių užsikrėtimas, būtinybė taikyti vakcinaciją, tarptautinės prekybos apribojimai, didelis ekonominis poveikis sektoriui.

- Amerika labai kenčia nuo paukščių gripo, gal ten ne tokia griežta biosauga?

- Jungtinėse Amerikos Valstijose paukščių gripas pastaraisiais metais išplito labai plačiai, paveikdamas ne tik naminių ar laukinių paukščių, bet ir žinduolių populiacijas. Tikėtina, kad ligos išplitimą lėmė itin dideli komerciniai paukščių kompleksai, kuriuose bet kokia biosaugos spraga gali turėti didelį poveikį ligos pasireiškimui, kontaktas su užsikrėtusiais laukiniais paukščiais, ligos pernešimas tarp ūkių, nepakankamas ligos nustatymo laikas ankstyvosiose stadijose, ar dideli paukščių pervežimų atstumai tarp valstijų.

Biosauga yra svarbus veiksnys, kuris priklauso nuo paukščių laikytojo sąmoningumo, įrodymų, kad biosaugos priemonės nebuvo taikomos ar jos nebuvo taikomos nuosekliai arba nebuvo tinkamai prižiūrimos, nėra. Todėl teigti, kad JAV veterinarijos tarnybų nustatyti biosaugos reikalavimai nėra griežti, būtų klaidinga.

- Kaip VMVT, paukštynai ruošiasi galimiems protrūkiams? Koks bendradarbiavimas su užsieniu, kokia situacija Lenkijoje, kitur ES?

- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuosekliai įgyvendina pasirengimo ir reagavimo į labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkius priemones, siekdama kuo efektyviau valdyti galimas grėsmes paukštininkystės sektoriui. Kasmet yra atnaujinami neatidėliotinų priemonių planai, taip pat organizuojamos praktinės stalo pratybos, kuriose dalyvauja valstybiniai veterinarijos gydytojai ir paukštininkystės įmonių atstovai.

Vienas iš pavyzdžių - šių metų gegužės 14 d. įvykusios pratybos, kurių metu buvo imituotas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis viename iš didžiausių šalies paukštininkystės ūkių ir operatyvus jo likvidavimas. Daug dėmesio skiriama ir nacionalinio biologinio saugumo stiprinimui.

Ūkiuose vykdomi tiksliniai patikrinimai, intensyvinama komunikacija su sektoriaus atstovais, kad būtų užtikrintas nuolatinis informuotumas ir rizikos supratimas. Kartu stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas - tikrinamos informacijos perdavimo grandys tarp institucijų, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų reagavimą kritinėje situacijoje.

VMVT taip pat aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis partnerių institucijomis per Europos Sąjungos platformas, tokias kaip Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) bei Europos Komisija.

Situacija kaimyninėje Lenkijoje rodo, kad paukščių gripas ir toliau kelia grėsmę. Per 2024-2025 metus užfiksuoti daugiau nei 135 atvejai, 2024 m. - 48 protrūkiai ir 2025 m. 87 protrūkiai komerciniuose naminių paukščių ūkiuose. Virusas taip pat aptinkamas Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, daugiausia laukinėje faunoje, tačiau kai kuriais atvejais infekcija nustatyta ir žinduoliams, tai rodo šio viruso plitimo ir evoliucijos potencialą.