1 nuotr.Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė manantis, kad, suteikus galimybę pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir pasiimti dalį fondų lėšų, daugelis gyventojų tai ir padarytų, o tai grėstų pavojais pensijų fondams.
Tačiau profesorius Romas Lazutka atkerta, kad pensijų fondai tik susižertų mažiau pelno, o galimybę žmonėms trauktis iš kaupimo ir atsiimti pinigus suteikti būtina. Tą patį sako ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Dėl antros pakopos aš grėsmes matau. Jei bus sprendimas ir galimybė išeiti iš antros pakopos, nesu toks optimistas, kad mūsų žmonės nepasinaudos galimybe atgauti tai, ką sumokėjo. Nes vien diskusijos dėl antros pakopos likimo neprideda jai patikimumo", - pareiškė S.Skvernelis.
„Viskas realu. Viskas priklausys nuo to, kokios bus žmonių nuotaikos", - paklaustas, ar antroji pakopa gali „sugriūti", atsakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti „langą" norintiems pasitraukti iš kaupimo - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė „Vakaro žinioms" paaiškino, kad per „langą" visi norintieji galėtų atsiimti savo į pensijų fondus įmokėtus pinigus ir fondų nuo jų uždirbtą grąžą. Anot jos, nereikia reaguoti į Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo Tado Gudaičio gąsdinimus, esą tokiu būdu bandoma sistemą sugriauti.
„Pensijų fondai kuria naratyvą, kad visi žmonės išeis ir antroji pakopa sužlugs. Reikia visuomenei ir patiems fondams siųsti labai svarbią žinutę: pensijų fondai turi siekti kuo geresnių rezultatų ir žmonės pasiliks. Viskas priklauso tik nuo jų, o ne nuo politikų. Tu gali palikti atviras fondų duris, bet pro jas gali niekas neįeiti, jei nėra gera viduje. Tik nuo fondų priklausys, kiek žmonių pasiliks arba kiek naujų pasirinks kaupimą antroje pakopoje. Negi norime, kad ir toliau sistema egzistuotų tik dėl valstybės subsidijų ir dėl prievartos? Kam tada tokia sistema yra reikalinga?" - retoriškai klausė I.Ruginienė.
Anot jos, fondai mėgsta atsakomybę permesti ant kitų. „Jei žmonės matys, kad prieaugis yra didelis, kas trauksis? Bet jei normalaus prieaugio nėra, tai kas dėl to kaltas? Vyriausybė, kuri siūlo nepatenkintiems leisti pasitraukti, ar fondai? Pastarieji aiškina, kad būtina kaupti papildomai, nes demografinė padėtis yra tokia ir tokia. Taip, sutinku, tačiau fondai turi įtikinti, kad toks būdas yra geriausias būdas kaupti senatvei. Aš tada pakelsiu rankas ir sakysiu valio. Tačiau kai sistema uždirba tik valstybės subsidijavimo dėka, reiškia, ji normaliai neveikia. Ir jei dėl to yra toks pasipriešinimas...
Jei net aukščiausi politikai sako, kad, atvėrus duris, žmonės ims išsibėgioti, reiškia, sistemoje yra rimtų problemų. Nereikia nuvertinti mūsų žmonių. Niekas neims bėgioti, jei supras, kad papildomai kaupti apsimoka. Tačiau jei likus iki pensijos keliolikai metų matai, kad tau gresia kokių 40 eurų mėnesinė išmoka, kuri per tuos keliolika metų, likusių iki pensijos, smarkiai nuvertės... Fondai turi įtikinti klientus, kad kaupti verta. Ir ne tik per reklamą, bet ir veiksmais. Sistema negali laikytis tik valstybės subsidijavimu ir automatiniu įtraukimu į kaupimą. Geriausia sistema turi laikytis pati. Tam pertvarka ir daroma", - kalbėjo I.Ruginienė.
Pasak jos, ministerija siūlo žmonėms neleisti pasiimti valstybės už juos įmokėtų pinigų - jie nukeliautų į „Sodrą", todėl net ir kaupusiųjų papildomai „Sodros" pensija nesumažėtų.
„Klausimas bus sunkus. Žmonių lūkesčiai labai dideli, tačiau lobistai yra labai stiprūs. Deja, viešai apie tai negaliu pasakoti", - apgailestavo ministrė I.Ruginienė.
Ekonomistas prof. R.Lazutka aiškina, kad pensijų fondai gąsdina be reikalo. Pasak jo, sistema tikrai nežlugs, tik tiek, kad, daliai žmonių atsiėmus pinigus, fondai mažiau uždirbs, mat jų uždarbis priklauso nuo sukaupto turto.
„Bet kokiu atveju ir dabartinė sistema yra „durna", ir naujieji siūlymai, kurie neturėtų praeiti Konstitucinio Teismo. Tarkime, vienas kaupė pensijai papildomai, kitas ne. Pirmas iš valstybės gavo tam tikrą dalį. Per tam tikrą laikotarpį jūs valstybės dėka sukaupėte pinigų, jų neatgautumėte, tačiau jie būtų paversti „Sodros" taškais. Kitaip tariant, gautumėte didesnę „Sodros" pensiją nei žmogus, kuris nekaupė. Ir būtent kitų mokesčių mokėtojų dėka, nes valstybė juk jų pinigais subsidijavo fondus. Jūs pasiimtumėte pinigus ir dar gautumėte didesnę pensiją nei tas, kuris nekaupė", - stebėjosi R.Lazutka.
Pasak jo, didžiausias dabartinis absurdas - žmonės į „savanorišką" kaupimą įtraukiami automatiškai. „Sodra" žmones informuoja apie įtraukimą ir neatsisakiusieji automatiškai įtraukiami. Tą nesąmonę įvedė S.Skvernelio Vyriausybė, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras buvo Linas Kukuraitis. Kodėl tą įvedė? Nes buvo didžiulis fondų spaudimas ir galvota, kad žmonės yra kvaili ir nesiskųs. O kaip jie gali skųstis? Paaiškėjo, kad 94 tūkst. žmonių iš „Sodros" net negavo pranešimų. „Sodra" juos siunčia turimais kontaktais, tačiau kiek žmonių yra nurodę elektroninius paštus, susikurtus prieš daugelį metų, kuriais nebesinaudoja ir naudojasi kitais? Pavyzdžiui, jūs turite „Vakaro žinių" darbinį elektroninį paštą. Tačiau jei pakeistumėte darbą, pašto jums nepaliktų. Kaip tada sužinotumėte, kad „Sodra" kažką jums pranešė?" - retoriškai klausė R.Lazutka.
