Petras ir Povilas vasarą keičia

Kaip ir visos vardinės, jos priderintos prie gamtos ženklų ir reiškinių - nesunku tą suprasti, nes nelabai raštą išmaniusiems mūsų protėviams buvo sunku sekti kalendoriaus tvarką ir reikėjo savo kasdienių įvykių derinimo su šventėmis. Mes nepamiršome, kad vieversiukas parskrenda per šventą Motiejų, pempė - per Juozapines, o gandrai - per Blovieščių. O kas nutina per šią šventę, pačioje birželio pabaigoje?

Šventi Petras ir Povilas turi nemažai sąsajų su gamta, jos reiškiniais. Vienas svarbiausių mums visiems - kelio tamson pradžia. Dar lyg ir nesmagu apie tai kalbėti, dar tokia graži vasara, bet žinome, kad šiandien jau neteksime 5 minučių šviesos. To dar niekas nepajaus, tačiau tą žinoti būtina.

Ir dar: nuo seno sakoma, kad po šventų Petro ir Povilo dienos nutyla gegutė...

Ar tikrai gegutės pavargo, ar jos jau nekukuoja, nes kiaušinių į svetimus lizdus nebededa?

Ir taip, ir ne. Žmonės jau seniai pastebėjo, kad po Joninių paukščių giesmės rimsta, tyla. Tačiau jų dar bus, ir anksti rytą galima klausytis ne tik strazdų, bet ir startų, vieversių, raudongalvių sniegenų, pečialindų, raudonuodegių, zylių - vieni jų peri antrą vadą, kiti - vis dar pirmą.

Dabar ruošiamės žengti į liepą, tačiau net nežinia, ar kur nors dar bus likę tradiciškai tokiu metu bepražystančių vietinių mažalapių liepų. Visos kitos, įvežtinės liepų rūšys ir formos baigė žydėti dar iki Joninių. Štai ir klausimas: ar bitės suspėjo prisirinkti iš liepų nektaro? Ar joms liepos šiemet kvepėjo ir buvo dosnios?

Tačiau liepos ne vienintelės, žydinčios vasarą. Žiedų visur buvo daug, o protingi žmonės jų ten, kur nereikia, nešienavo. Miškuose tuo metu žydėjo avietės, pakriaušėse - čiobreliai, dabar pradeda žydėti laukiniai raudonėliai. Bet ar pakaks vasaros žiedų visiems bitiniams vabzdžiams, kurių Lietuvoje apie 300 rūšių - juk jiems nektaras ir žiedadulkės yra duona kasdieninė. O kas jums sakė, kad gamta gali likti be žiedų?

Ši vasara kol kas atseikėja nemažai drėgmės, todėl žali net smiltynų pievų augalai, o kai kurie jų, pamaloninti lietaus, vėl pradeda žydėti. Gali būti, kad jų žydėjimas prailgs, išsitęs visai vasara, kurios dabar net vidurio nematyti.

Kovą ir balandį miškuose vyko kurtinių tuoktuvės, po to kurtinės dėjo kiaušinius ir pačios vienos juos perėjo, o išperėjusios vedžiojo savo jauniklius, juos šildė, mokė. Dabar kurtiniukai jau ūgtelėję ir gali skristi, tačiau iki tikrų kurtinių dydžio jiems dar toli. Panašiai gyvuoja tetervinų, jerubių vaikai, o kurapkiukai štai tik ritasi.

Ar matėte, kaip atrodo gandrų jaunikliai? Jie labai dideli, gali būti, kad kai kuriuose lizduose ne tik klūpo, bet jau ir moka stovėti. Stovėjimas - jauniklių brandos ženklas. Po to jie pradės mankštinti sparnus, šis procesas bus ilgas. Bet gali būti, kad šios vasaros gandriukai lizdus paliks gerokai anksčiau - kai kurie jau liepos viduryje. Kas bus toliau, pamatysime...