Pinigų reikia ne tik tankams

Atitinkamą rezoliucijos projektą pristatęs liberalas Simonas GENTVILAS akcentavo: „Neatsitiktinai Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimus dėl būtinybės 2030 metais krašto apsaugai skirti iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą, kas sudaro 12 mlrd. eurų iki 2030 metų, arba bent po 2 mlrd. eurų kas metus".

Pasak jo, pagirtina yra finansų ministro iniciatyva visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, išlaidas sumažinti po 5 proc.

„Tačiau mes manome, kad kiekvienais metais į valstybės iždą įplaukiantis milijardas galėtų būti iš esmės kritiškai peržiūrimas ir dar labiau pakratomas, nes valstybė turi pradėti nuo savęs", - kalbėjo S.Gentvilas.

Pasak jo, galutinė kryptis, kuri leistų liberalams paremti mokestinę pertvarką, „yra šimtaprocentinis visų papildomų mokestinių pajamų skyrimas Valstybės gynybos fondui".

Parlamentarei Agnei ŠIRINSKIENEI toks entuziazmas sukėlė įtarimų.

„Jūs viename iš paskutinių rezoliucijos punktų kalbate apie tai, kad reikėtų įvykdyti visų asignavimų užšaldymą. Kaip jūs tuomet įsivaizduojate atlyginimų kėlimą mokytojams, nes yra įsipareigojimas pagal švietimo srities sutartį, vėlgi pensininkų pajamų didėjimą? Gal pakomentuotumėte, nes užšaldymas reiškia, kad niekas neaugtų?" - teiravosi Seimo narė.

„Mes, kaip liberalai, matytume visgi didesnę ambiciją. Pavyzdžiui, bazinės socialinės išmokos dydžio indeksavimo tvarkos mažinimą", - atkirto S.Gentvilas.

Parlamentaras Rimas Jonas JANKŪNAS turėjo kontrargumentų.

„Visi norime, kad Lietuva būtų saugesnė, tačiau pažiūrėkime ir į kitas medalio puses. Šiandien BVP dalis, skiriama sveikatos apsaugai Lietuvoje, yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje. Ką mes turime? Gydytojai bėga iš visuomeninių įstaigų į privačias, o ir į užsienį. Ar mes esame pasiryžę pasakyti miokardo infarkto ištiktam žmogui: žinokite, pagalbos nėra, jūsų gydytojas išvažiavo, nes tiesiog nėra pinigų jo atlyginimui.

Toliau - siūloma skolintis 2 mlrd. kasmet. Paskaičiuokime: 2 mlrd., 3 proc. nuo 2 mlrd., jeigu skaičiuosime palūkanas, turime 150 mln. kasmet. Tai yra tris kartus daugiau, negu planuojama surinkti iš nekilnojamojo turto mokesčio. Dabar padauginame 2 mlrd. iš 6, kadangi 12 planuojame prisiskolinti turbūt, ir ką mes turime? Turime milijardą papildomų palūkanų per metus. Tai yra du kartus daugiau, negu planuojama surinkti iš šios mokesčių reformos, kuri, tikėtina, nuskurdins žmones ir sustabdys ekonomiką.

Demografija. Dabar šeimoje yra vidutiniškai 1,3-1,4 vaiko. Paskaičiuokime, per kiek laiko mūsų skaičius sumažės per pusę. Labai liūdna, bet gauname 50 metų. Šalia mes turime nežabotą migraciją. Per sovietmetį į Lietuvą įvažiavo maždaug 400 tūkst. kolonistų. Per praėjusią Seimo kadenciją - maždaug pusė šio skaičiaus. Paskaičiuokime. Paskaičiuokime ir suprasime, kad po 30-50 metų mes tapsime mažuma savo valstybėje. Gal čia yra ilgalaikė KGB strategija? Deja, išmintis ateina pavėluotai. Žmonės visada pasmerkti vertinti procesus ir daryti išvadas gerokai vėliau, negu reikėtų", - konstatavo R.J.Jankūnas.

Jam antrino Seimo narys Vytautas SINICA.

„Stebina siūlymas jokių papildomų biudžeto surinkimo lėšų neskirti jokiai kitai sričiai, išskyrus gynybą, nes gynyba yra prioritetas. Aš visiškai sutinku, kad gynyba yra prioritetas, bet prioritetas niekada nereiškia, kad jam ir tik jam... Tai ar jūs įsivaizduojate, ar jūs nemanote, kad tai didintų įtampas ir mažintų motyvaciją įvairiuose visuomenės sektoriuose rūpintis šita valstybe, jeigu būtų būtent tokia politika? Viskas papildomai tik gynybai", - S.Gentvilui replikavo V.Sinica.