Pirma būstas, tada vaikai - ar atvirkščiai?

„Reikėtų praplėsti būsto paramos gavėjų ratą, kad tie, kuriems reikia, galėtų ja pasinaudoti. Šiandien Lietuvoje turime didžiulę demografinę krizę, gyventojų senėjimas vis labiau pastebimas, gimstamumas sumažėjęs 30 proc. Pirmą vaiką gimdančių moterų amžius irgi yra padidėjęs. Žvelgiant į ateities tendencijas, jei mes nieko nedarysime, galime susidurti su dar didesnėmis problemomis, mums gali dar labiau trūkti medikų, policininkų, mokytojų ir kitų profesijų atstovų," - „Vakaro žinioms" sakė M.Motuzas.

- Kas šiandien svarbu jaunam žmogui?

- Svarbu gerai apmokamas darbas, būstas, socialinės garantijos. Jeigu žmogus neturės gerai apmokamo darbo, tikėtina, negalės įsigyti būsto, bet būstą įsigyti dabartinėmis sąlygomis, ypač didžiuosiuose miestuose, yra sudėtinga. Iš regionų atvykę žmonės kimba į gyvenimą visomis išgalėmis, baigia mokslus, įsidarbina, žinoma, pirmieji pinigai dažniausiai būna nedideli. O reikia pragyventi, sumokėti už nuomą. Jeigu nori dideliame mieste išsinuomoti bent vieno kambario butą, turi sumokėti 300 eurų, plius komunalinius mokesčius, o kur dar maistas, transportas, nieko ir nelieka.

O norint įsigyti būstą, paimti paskolą, tenka ilgai taupyti pradiniam įnašui. Kaip jaunam žmogui sutaupyti, kai tiek išleidžia viskam? Norint kurti šeimą, būstas ir yra ta garantija, tada gali ir planuoti šeimos pagausėjimą.

Lietuvoje šių metų vasarį 1 kv. m būsto kaina sudarė 2589 Eur. Bendrai žiūrint į didžiuosius miestus, tos kainos yra dar didesnės.

Valstybė siūlo finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms Lietuvoje, šiai priemonei yra numatyta 8 mln. eurų. Atrodo, gražu, bet jei nori pasinaudoti ta parama, yra sąlygos. Gali gauti paramą tada, kai būstą įsigyji toje savivaldybėje, kurioje gyventojų skaičius neviršija 150 tūkst. Vadinasi, jau Vilniuje tokia parama nepasinaudosi. Vilniuje, Kaune ir yra didžiausias poreikis naudotis tokia parama jaunoms šeimoms.

Kitas dalykas - dviejų asmenų šeimos metinės pajamos negali būti didesnės nei 26 tūkst. eurų į rankas, tai per mėnesį 1085 eurai žmogui. Jaunas žmogus turi uždirbti mažiau, jei nori pasinaudoti tokia paskata. Jeigu žmogus gaus kokį priedą per metus, nors planuoja pasinaudoti parama, tikėtina, kad jis nebeteks teisės pasinaudoti tokia subsidija.

O subsidija priklauso nuo kredito dydžio, maksimalus kredito dydis, kurį šeima gali pasiimti, yra 87 tūkst. eurų. Kas šiais laikais, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, yra 87 tūkst. eurų? Kredito suma turėtų būti didesnė. Jeigu šeimą sudaro du asmenys, tai galima subsidija yra 15 proc., tai maksimali subsidija šiuo atveju gali būti 13 050 Eur. Jei šeima augina 1 vaiką, subsidija 20 proc., 2 vaikus - 25 proc., 3 ir daugiau vaikų, 30 proc. subsidija. Viskas atrodo gražu, bet tos kelios sąlygos užkerta kelią kitoms jaunoms šeimoms pasinaudoti.

Kaip minėjau, reikėtų praplėsti subsidijų ribas, paramos gavėjų ratą. Ir turi į programos ribas įeiti didžiosios savivaldybės, kur gyventojų skaičius yra augantis. Vilniaus miestas tai tikrai. Aš ir pats gyvenu tarp Vilniaus ir Vilniaus rajono, tai galiu pasakyt, kad tiek miestas, tiek rajonas auga, daugėja žmonių, transporto priemonių, regis miestas su rajonu artimiausiu metu neplanuoja trauktis.

- Ribos nustatytos modeliuojant tam tikrą praktiką. Norima, kad regionuose kurtųsi šeimos.

- Pirminis suvokimas toks, kad norima regionus gaivinti, tačiau faktiškai pamatėme, kad ne visai pavyko. Žinoma, ir regionuose kažkas pasinaudoja šiomis paramomis: štai Vilniaus rajone 2023 m. išduota 101 pažyma, patvirtinant jaunos šeimos teisę į minėtą paskatą. 2024 m. iki spalio vidurio buvo 94 tokios pažymos. Tai nėra kosminiai skaičiai.

- Esate jaunas politikas, kaip jūs pats sprendėte būsto problemą?

- Jauni žmonės į gyvenimą kabinasi nagais, nuomojasi būstą, bet kalbant apie didesnius ateities planus, įsipareigojimus šeimai, dalis galbūt net ir nedrįsta pagalvoti apie šeimos pagausėjimą. Nes tai labai didelė atsakomybė, juk turi vaikams kažką suteikti, duoti. Jauni žmonės vis dažniau įsivertina, ar būtų pajėgūs išlaikyti vaiką, vaikus. Kai nuomuojiesi būstą, esi priklausomas.

Man pačiam iššūkių taip pat netrūko. Puikiai prisimenu, kai prieš 5 metus, kuomet išėjau gyventi atskirai nuo tėvų, buto nuomos kaina jau tada buvo didelė palyginus su darbo užmokesčio santykiu, kadangi alga tuo metu siekė gal 700 eurų, didžiąją dalį algos atiduodavau nuomai, mokesčiams. Paskui įsidarbinau kitur, alga pakilo. Padėdavo kažkiek ir tėvai. Paskui susiradau antrąją pusę, pasiėmėme paskolą, įsigijome būstą. Jeigu vienas gyvenčiau, būtų sudėtingiau. Šiais metais susituokėme, kalbame apie šeimos pagausėjimą, jeigu likimas nenusigręš...

Bet nėra lengva iš tos pusės, kad paskolą, kaip ir daugeliui, mokėti vis tiek reikia, vis žiūri, kad nepaisant didelių krūvių išlaikytum nuolatinį darbingumo lygį. Šiuo metu esu Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, tad veiklos tikrai netrūksta. O kaip kitaip? Reikia dirbti, juk kai pati veikla prie širdies, tai motyvuoja stengtis.

- Ieškodami geresnio uždarbio žmonės renkasi emigraciją. O Jūs savo ateitį matote Lietuvoje?

- Tikrai taip. Dar studijų metu supratau du labai svarbius dalykus. Pirma, kad mano pašaukimas yra padėti kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar statuso. O antra, kad mano namai visada buvo ir bus čia, Lietuvoje.