Mūsų namuose tebekvepia ir akį tebeglosto eglutė, gamta ruošiasi surengti žiemą. Dabar turime laiko sužiūrėti, suskaičiuoti, ką per metus nuveikėme, atlikome patys ir ką nuveikė gamta.
Yra dar vienas svarbus, sakyčiau - nuostabus šių dienų reikalas: žemės ašis pradeda svirti link Saulės, ir nors mes dar nepajausime jos šilumos, tačiau turėsime bent trupiniu šviesos ilgesnę dieną. Šviesos grįžimas prasidėjo per Kalėdas. Prasidėjo kilimas švieson ir jo jau niekas nesulaikys, neapgręš... Kalendorius mums paliko dar keletą šių metų dienų, per kurias galima kai ką nuveikti ar bent jau ramiai suvesti visų metų rezultatus.
Dabar jau galime patvirtinti, kad metai buvo geri, galbūt - net sėkmingi, ypač gamtai. Kuo tą galime pagrįsti?
Žinoma, mes jau nelaukiame tradicinių metų laikų su trimis mėnesiais žiemos, pavasario, vasaros ir rudens.
Todėl pavasaris atėjo kovą, beveik laiku, o štai vasara - apie gegužės 20 d. ir truko iki pat rugsėjo galo.
Rudeniui, kuris prasidėjo spalį, laiko liko mažiau, bet - kaip regite, žiemos pradžia „neišsipildė", po pirmojo pasnaigenimo ar kiek gausesnio snygio vakarų ir šiaurės Lietuvoje, vėl stojo puikūs rudeniški orai.
Vasara buvo sausoka, nors visa alinančios sausros nebuvo. Grybai pradėjo augti anksti, bet po to jų grybiena „snaudė" ir laukė drėgmės. Užtat grybus, ir ne bet kokius, o baravykus, rinkome iki lapkričio vidurio.
Augalų vešėjimas šiek tiek ,,pasimetė", nes daugelis laukinių augalų nužydėjo kur kas anksčiau. Antra vertus, jie žaliavo ir daug kas papildomai žydėjo ilgai, iki rugsėjo vidurio.
Sėkmingi buvo gyvūnų metai - paukščiai vedė gausias vadas, žvėrys - sveikus jauniklius. Stirniukai gimė truputį anksčiau, bet tai jiems visai nepakenkė. Labai sėkmingai gyvavo stirnų, elnių, briedžių populiacijos, buvo gausu vilkų. Bebrai rudenį darbavosi kaip visada, ruošė maisto atsargas.
Mes gamtoje buvome tokie patys: per daug naudojantys, per daug purškiantys ir kertantys miškus. To mums nereikia, nes tai nėra pagrindiniai mūsų šalies prekybos ištekliai, jie sudaro mažmožį. Taigi - naudojame gyvybiškus išteklius (net ir teršdami savo aplinką bei savo maistą), o gauname trupinius.
Kokie bus kiti metai? Būtų gerai, kad jie taptų dar gražesni, kad ateitų žiema ir kad mes patys taptume protingesni ir išmoktume skaičiuoti.
Tada gal taip be reikalo nekirstume girių ir nepuršktume laukų?