Po pusės amžiaus, savivaldybė liepė palikti butą

Didžiąją dalį gyvenimo praleidę viename būste, jie netikėtai sužinojo, kad turi palikti savo namus. Sutuoktiniai sako, kad dėl to turės kardinaliai keisti savo gyvenimą ir beldžiasi į valdininkų sąžinę. Tačiau jie, apsišarvavę teisiniais argumentais, nieko girdėti nenori.

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi vilnietis Viktoras, kuris sako atsidūręs tokioje situacijoje, jog nežino, pas ką dar prašyti pagalbos. „Tame bute gyvename virš 40 metų ir niekada niekas mūsų iš ten nevarė, nebuvo jokių priekaištų.

Kažkada šis butas buvo senos arklidės. Kai atsikėlėme, mes jį sutvarkėme ir padarėme tikrai puikius namus. Prieš tai nebuvo nei vandens, nei kitų patogumų. Ramiai sau gyvenome, tačiau staiga gavome žinią iš savivaldybės, kad mus ketina iškraustyti.

Pasirodo, šalia gyvenantis kaimynas, kuris yra išsipirkęs tokį nuomojamą butą, nori įsigyti ir šį, kuriame mes gyvename", - pasakojo Viktoras.

Jis neslepia, kad ši žinia jiems su žmona buvo ne tik netikėta, bet ir labai nemaloni: „Mums abiems jau virš 70 metų. Kiek mums liko gyventi. Nejau negali mūsų palikti ramybėje tuos paskutinius kelis metus, kad gyventume čia, kur yra mūsų namai? Čia gyvename nuo 1977 m., visuomet tvarkingai mokėjome nuomą, mokesčius, niekada nebuvome skoloje, jokių problemų nekėlėme. Už ką su mumis dabar taip elgiamasi?"

Viktoras sako, kad visą šį laiką draugiškai gyveno ir su kaimynu, visuomet kreipdavosi pagalbos. O kai paaiškėjo, kad būtent kaimynas nori pirkti butą, kuriame gyvena Viktoras, iki tol draugiško kaimyno beveik nebemato.

„Jis butą, kuriame gyvena, yra išsipirkęs, o dabar nori pirkti ir mūsų. Nors dar prieš pora metų tikino, kad jam mūsų butas nebus reikalingas, galime ramiai gyventi. Mes per šį laiką buto neišsipirkome, nes negalėjome sau to leisti. Vienu metu anūkas norėjo išpirkti pagal savivaldybės pateiktą 35 000 eurų kainą. Bet kai kreipėsi dėl išpirkimo, kaina staiga pakilo iki 50 000 eurų. Teko šio plano atsisakyti. Gal tyčia buvo sudarytos tokios sąlygos, kad neliktume čia", - svarstė Viktoras.

Deja, Viktoro ir žmonos prašymo valdininkai negirdi. Jiems jau pasiūlytas butas kitoje Vilniaus vietoje. „Mums buvo pasakyta, kad jeigu nesutinkame išeiti, būsime išmesti į lauką. Kodėl mums neleidžiama pasilikti savo namuose? Kiek mums liko gyventi, kodėl negali mūsų palikti čia", - graudinosi Viktoras.

„Vakaro žinios" susisiekė su „Vilniaus būstu" dėl šios situacijos ir klausė, kodėl nuomininkai yra išprašomi, ir ar dar galima rasti visiems tinkamą sprendimą. Tačiau valdininkų atsakymai - lakoniški ir nekonkretūs.

„Vilniaus būsto" atstovė Gražina Petrušauskienė nurodė, kad jų įstaigos misija - savalaikė ir prieinama parama būstu: „Vilniuje socialiniuose būstuose apgyvendiname socialiai pažeidžiamus asmenis, rūpinamės šių būstų priežiūra bei perkame naujus butus, taip pat teikiame subsidijas būstui Vilniuje įsigyti ar kompensuojame vilniečiams nuomos mokestį. Administruojame apie 3,5 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių NT objektų."

Tačiau konkrečios situacijos atstovė tikino komentuoti negalinti esą dėl asmens duomenų apsaugos, nors būsto gyventojai ir sutinka, kad informacija žiniasklaidai būtų pateikta. Ji nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantys butai parduodami tik nuomininkams arba bendrasavininkams.

Pasak jos, būsto nuomos sutartis nutraukiama ir nuomininkai iškeldinami tik teismo sprendimu, kai pažeidžiamos sutartyje nurodytos sąlygos. Tačiau gyventojams gali būti pasiūlytas kitas būstas, jeigu dabartinis - prastas.

„Jeigu nuomojamų būstų fizinis nusidėvėjimas yra virš 60 proc. ir nėra jokių arba yra tik daliniai komunaliniai patogumai, nuomininkams siūlomi kiti (nenusidėvėję) būstai su visais komunaliniais patogumais, kadangi tiek pagal Vilniaus miesto savivaldybės strateginius planus, tiek pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas" strategiją yra mažinamas nusidėvėjusių būstų skaičius, gyventojams siūlomi kiti būstai su patogumais, kuriuose jie galės oriai gyventi", - nurodė atstovė.

Viktoro šeima „Vakaro žinioms" patvirtino, kad savivaldybės pasiūlytas kitas butas netgi yra šiek tiek didesnis.

Tačiau šeima sako jau pripratusi prie savo gyvenamos vietos ir kardinaliai keisti gyvenimą senyvame amžiuje jiems būtų sudėtinga.

„Aš suprantu, kad turbūt viskas daroma legaliai. Jie gali mus išvaryti, bet mes prašome elgtis sąžiningai. Nesame piktybiški. Norime pabaigti gyvenimą čia, kur esame viską susikūrę patys. Už ką mus iškrausto, kai čia viską darėme už savo pinigus. Ne tik vandenį, kanalizaciją, bet ir plastikinius langus, duris įdėjome. Aš jau turiu neįgalumą, sutrinka ir širdies ritmas. Kodėl aš negaliu mirti bute, kuriame pragyvenau pusę amžiaus", - prašė Viktoras.