Po žolinės, jau be gandrų...

Kažkada jie buvo pamatomi ir atrandami daug lengviau, nes antroji vasaros pusė garsėdavo karščiais, sausra, kuri labai anksti nuo šakų barstydavo pageltusius lapus. Šiemet jų taip pat yra, bet tikrai ne tiek. Kai kas klausia - negi ir vėl turime tikėtis ilgos vasaros, kaip pernai ar užpernai?

Švenčiame Žolinę, paskutinę didžiąją vasaros meto šventę. Ji nors iš vasaros, tačiau skirta derliui ir padėkoms už jį. Tą liudija ir Žolinės puokštės, surenkamos, sudedamos iš visų lauko žolynų, iš javų, daržovių ir darželio gėlių.

Išeitų, visa tai - jau iš mūsų ir gamtos aruodo. Tik dar neužverto, dar nepripildyto...

Koks tas vasaros galo aruodas? Kur jo ieškoti? Jis yra visur - kur bežvelgsi, jį rasi. Kiekviena rūšis ką nors brandina, krauna, barsto... juk gamtos aruodas nėra uždaras bankas, saugykla - jis pildomas tiek, kiek reikia gamtai, ir naudojamas taip pat pagal jos poreikius. Klystume tokiame banke ar aruode matydami tik sukauptus vaisius, sėklas - jame lygiom teisėm gula visi gyvūnai, ypač jų vaikai, visi grybai, o augalų daliai tenka metriniai ūgliai, naujos atžalos. Nebūtinai tuo aruodu grožėsimės, gėrėsimės - kai kas bus čia pat, po mūsų kojomis, o kai kas su visu ,,aruodu" išskris. Jūs supratote, kad kalbu apie paukščius, o visų pirma - apie baltuosius gandrus.

Gandrai dirbo visą vasarą, užaugino vaikus, o dabar jau keliauja. Prieš savaitę turėjau progą važiuoti skersai Lietuvos ir visur mačiau gandrus - sulytus, sumirkusius, braidančius po arimus ir ražienas.

Jie tikrai sulaukė giedros, išdžiovino savo plunksnas ir išskrido. Tiesa, mano matytieji gandrai - anaiptol ne pirmi kylantys į kelią, daug jų išskrido prieš trejetą savaičių. Kas ankstina visą gandrų veisimosi ciklą? Galėtume atsakyti paprastai - tai klimato kaita! Tačiau kaip tai veikia?

Visų pirma, gandrai sugrįžta daug anksčiau, nei būdavo dar prieš 50 metų. Dabar juos jau regime kovo 25-ąją, per Gandrines, o jei pavasaris nesutrukdo, balandžio viduryje lizduose jau būna pilnos dėtys. Dar po 31-34 perėjimo dienų gegužei įpusėjus išsirita gandriukai, kurie po 55 dienų liepos viduryje palieka lizdus (visa tai būdavo 2-3 savaitėmis vėliau), o ties liepos ir rugpjūčio riba išlekia.

Štai ir visa gandrų skubėjimo paslaptis. Žinoma, būna ir vėluojančių porų, kurios sugrįžo balandžio viduryje, jų jaunikliai išsirito birželio pradžioje. Tačiau ir šioms poroms vasara suteikia galimybę užauginti vaikus ir sėkmingai išskristi.

Kol žvalgėmės į gandrus, galėjome nepamatyti stirnų rujos - ji būna labai aktyvi, energinga: žvėrys lekia ratais, vaikosi, nekreipdami dėmesio į žmones. Tokiu metu stirniukai (jiems dar tik 2-2,5 mėnesio) lyg ir primiršti, juos galima pamatyti vienus - menkai pasaulį pažįstantys žvėriukai nebijo žmogaus, nežino, ko iš jo galima tikėtis. Tačiau dabar stirnų ruja baigėsi, patelės vėl susirado savo vaikus.

Čia pat - taurųjų elnių ir briedžių ruja. Ji kur kas garsesnė (ypač elnių), todėl pastebima ir girdima. Kol kas laukiama pirmųjų jos ženklų, garsų. Dar tikra vasara, o žvėrys lauks rudens meto...