Politikai susikibo dėl Palangos bokšto

Jo oponentai primena senesnius panašius sprendimus dėl to paties sklypo ir tai, kad bokštą valdančioje įmonėje dalis akcijų priklauso ir miesto mero žmonai.

Sprendimą dėl šio sklypo Palangos centre Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) priėmė šio mėnesio pradžioje. Patikrinimas atliktas reaguojant į Nacionalinės žemės tarnybos perduotą Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą įvertinti galimus žemės naudojimo pažeidimus.

Nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, šiuo metu naudojamas komercinei ir pramoginei veiklai: teikiamos mokamos paslaugos, vykdoma prekyba, pastatyti veiklai būtini įrenginiai, tarp jų ir „Palangos apžvalgos ratas".

„Pagal teisės aktus, rekreacinės teritorijos skirtos trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui su viešajam naudojimui skirtais poilsio paskirties pastatais (viešbučiais, sanatorijomis, sporto aikštynais). Komercinė/pramoginė veikla tokio paskirties sklype galima tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja žemės naudojimo būdui ir yra suderinta su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais", - nurodė inspekcija.

Nurodė bokštą nugriauti

Ji sklype veikiančioms įmonėms nurodė nutraukti veiklą ir pašalinti ten esančius įrenginius. Tokius nurodymus gavo UAB „Rota fortuna", UAB „Aktyvistas" ir UAB „Skanėstai". Taip pat nurodyta, kad pažeidimą galima pašalinti ir pakeičiant žemės sklypo paskirtį ar naudojimo būdą, kad jis atitiktų vykdomą veiklą.

Toks sprendimas papiktino miesto merą. „Gresia dar viena absurdiška situacija dėl draudimų leisti teikti mokamas rekreacijos ir poilsio paslaugas rekreacinės paskirties sklypuose", - socialiniame tinkle „Facebook" rašė Š.Vaitkus.

„Pavasarį viešbučiams neleista turėti restoranų, dabar - rekreacinėse teritorijose draudžiama teikti mokamas rekreacijos ir poilsio paslaugas. Skamba kaip pokštas, bet, deja, tai - mūsų biurokratinė realybė. Dar viena bandoma formuoti teisinė praktika palietė ir dar palies šimtus smulkių verslo įmonių ar tiesiog verslaujančių žmonių visoje Lietuvoje", - tęsė Palangos meras.

Pasak jo, VTPSI vedėjo Romualdo Bukauskas nurodymas įmonėms, teikiančioms rekreacines paslaugas ir pramogas Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje per pusę metų demontuoti visus rekreacinius įrenginius (batutus, vaikų laipynes, surenkamų konstrukcijų labirintą vaikams, apžvalgos ratą, vaikų žaidimo aikšteles ir pan.), svarbus ne tik šioms įmonėms. „Jei kas, perskaitęs, kokius reikalavimus nurodė statybų inspektorius, pradėjo trinti rankomis ir džiūgauti, iškart turiu pasakyti - neskubėkite to daryti, nes tai paliečia ne vieną sklypą, o visą Palangą, Šventąją ir visą Lietuvą.

Pagal tokią Statybos inspekcijos logiką reikės „išvalyti" pusę Palangos ir Šventosios, kur rekreaciniuose sklypuose verslas vykdo veiklą, beje, turėdamas tam leidimus. Nes verslas tuoj susidurs su tokiais pat nurodymais, bausmėmis ir administraciniais ginčais", - tikino Š.Vaitkus.

Pasak jo, remiantis inspekcijos sprendimais, Palangoje turėtų nelikti nei prekybininkų, nei dviračių nuomotojų, nei koncertuojančių atlikėjų, arba jie savo veiklą turės vykdyti nemokamai.

Įtaria supainiojus interesus

Su tuo nesutinka kiti politikai. Štai Palangoje vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas „Nemuno Aušros" narys Karolis Neimantas sako, kad Palangos meras klaidina visuomenę ir nukreipia dėmesį nuo esmės. „Tokie objektai prieštarauja ne tik galiojantiems įstatymams, bet ir galutiniam bei neskundžiamam 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui identiškoje byloje Palangoje. Tąkart teismas aiškiai konstatavo - tokio tipo įrenginiai negali stovėti rekreacinės paskirties sklype, jei jis patenka į kultūros paveldo teritoriją. Šis sprendimas galioja ir šiandien.

Priminsiu, kad 2013 m. pats Š.Vaitkus gyrė ir palaikė tą teismo sprendimą, džiaugėsi, jog pagaliau įvykdytas teisingumas, ir viešai sakė, kad tokia tvarka turi būti išlaikyta. Tąkart, duodamas komentarą žiniasklaidai, jis aiškiai teigė, kad tokie statiniai turi stovėti ne miesto teritorijoje. Mero ankstesni komentarai po teismo sprendimo įrodo, jog Palangos miesto savivaldybė puikiai žinojo apie galiojančią tvarką ir, išduodama leidimus, tai darė pažeisdama teisės aktus bei tvarką, kuriai pats meras buvo pritaręs ir kurią viešai sveikino", - sako K.Neimantas.

Pasak jo, 2012 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje byloje priėmė sprendimą, kurį 2013 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti ir padėjo galutinį tašką. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu Basanavičiaus g. 43, Palanga (sklype, esančiame tuo pačiu adresu, kur dabar stovi ir apžvalgos bokštas - aut. past.): „Sprendime pažymėta, jog sklypas yra kultūros vertybės teritorijoje, o įrengus parką jo mastas ir išraiška nustelbtų bei trukdytų apžvelgti greta esantį kultūros paveldo objektą, pažeistų valstybės saugomas kultūros vertybes, panoramą ir siluetą. Be to, teismas pabrėžė, kad atrakcionų parkas šioje vietoje negali būti įrengtas ir dėl to, kad sklypo naudojimo pobūdis - rekreacinė teritorija, kurioje tokia veikla nenumatyta."

Bokštą valdančioje įmonė akcijų turi konservatorių žmonos

Politikas įžvelgia, kad pasikeitusi Palangos mero pozicija gali būti susijusi su jo privačiais interesais. Mat Palangos apžvalgos bokštą valdančioje įmonėje „Rota fortuna" mero Š.Vaitkaus žmona Vilma Vaitkuvienė valdo 25 proc. įmonės akcijų. Dar tiek pat priklauso kito konservatoriaus, Mindaugo Skritulsko žmonai Ramunei Skritulskienei.

„Mero pozicijos keitimas ir akivaizdus interesų persipynimas kelia klausimų dėl mero principingumo, nuoseklumo ir skaidrumo. Ši istorija - ne tik apie vieną statinį ar verslo interesus. Tai yra klausimas apie teisinės valstybės principus ir visuomenės pasitikėjimą valdžia", - sako Seimo narys K.Neimantas.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Vilniaus merą Š.Vaitkų su klausimais, kodėl pasikeitė jo pozicija dėl to paties sklypo ir kaip jis vertina kritiką dėl viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo. Meras savo poziciją perdavė per Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoją Vytautą Korsaką, kuris patikino, kad dabartinė situacija skiriasi nuo ankstesnės.

„Administracinis teismas 2012-2013 m. nagrinėjo bylą dėl J.Basanavičiaus gatvėje savavališkai įrengto didelio atrakcionų parko, kuriame veikė ekstremalūs pramoginiai įrenginiai iš viso be jokių leidimų. Priminsiu, kad tuomet net kilo pavojus žmonių sveikatai - nutrūkus elektros tiekimui, kelių metrų aukštyje žemyn galva buvo įstrigę devyni vaikai. O dabar veikiantis apžvalgos ratas turi leidimą, yra saugus ir orientuotas į rekreaciją, todėl situacijos iš esmės skiriasi", - nurodė pavaduotojas.

Pasak jo, situaciją dėl mero žmonos valdomų akcijų yra įtraukta į politiko viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. Tiesa, ten atsirado tik po žurnalistų klausimų. „Ši informacija nėra privaloma deklaruoti, kadangi sutuoktinės įsigytos 25 akcijos nesuteikia galimybės daryti lemiamos įtakos juridinio asmens veiklai. Šią situaciją ištyrė ir jokių pažeidimų nenustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija", - nurodė mero atstovas. Nors žurnalistams komentuodami šią situaciją komisijos nariai atkreipė dėmesį, jog ryšius deklaruoti reikėtų ir tais atvejais, kai, protingai vertinant, deklaruojantis asmuo gali tarnyboje spręsti klausimus dėl šio juridinio asmens.