1 nuotr.Seimas nepritarė socialdemokrato Liudo Jonaičio ir dar 28 politikų siūlymui dvigubai, nuo 440 eurų iki 880 eurų, padidinti laidojimo pašalpą. Prieš balsavo 6 asmenys, 48 susilaikė, tad L.Jonaičio pasiūlyta Paramos mirties atveju įstatymo pataisa grąžinta tobulinti. Matyt, neribotam laikui, nes artėja naujo Seimo rinkimai. Tačiau ar tikrai, kai žmonėms tenka laidoti savo artimuosius, visiems užtenka santaupų ir pavyksta išvengti skolų?
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien pernai Lietuvoje numirė 37 005 asmenys, o pats didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas 2021-aisiais, kai numirė net 47 746 mūsų gyventojai.
Tad nieko keisto, jog laidotuvių paslaugų verslas klesti. Iš viso laidotuvių paslaugas teikia 395 įmonės.
Daugumoje savivaldybių jų yra po dvi, tris, keturias. Matyt, tiek ir pakanka. Tačiau Skuode savo paslaugas siūlo net šešios, o Švenčionyse - devynios tokio pobūdžio įmonės. Jau nekalbant apie didžiuosius šalies miestus. Čia tarp laidotuvių paslaugų teikėjų pirmauja Kaunas. Jame veikia 108 įmonės. Vilniuje - 37, Klaipėdoje - 22, Šiauliuose - 19, Panevėžyje - 7, Alytuje - 8, Marijampolėje - 5.
Kainos pusiau slaptos
O kokie paslaugų įkainiai? Dauguma tokių įmonių, kai kurios - turinčios filialų ir kituose miestuose, linkusios savo paslaugų kainų viešai neskelbti. Tenka aiškintis individualiai.
Pavyzdžiui, mamos birželio pradžioje netekusi kaunietė, ieškodama laidotuvių paslaugos tinkamiausio tiekėjo, kreipėsi į Kauno firmą. Internetu pateikė, kokių norėtų paslaugų, ir gavo laidotuvių sąmatą už 2220 Eur (palyginimui - birželio mėnesį vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius - 2161 Eur). Kaunietei pateikti keleto laidotuvių paslaugų įkainiai (Eur):
Prie papildomų paslaugų dar priskiriamas asistentas viso atsisveikinimo metu (130 Eur), viena valanda giesmininko ar gyvos muzikos paslaugų (150 Eur), pašalpų sutvarkymas (60 Eur), kapavietės paruošimas laidoti (80 Eur).
Sutaupyti galima tik minimaliai
Aišku, galima nepirkti tiek gėlių, kad jas reikėtų vežti atskiru transportu. Galima tikėtis, jog žvakėms paaukos pinigų susirinkusieji į laidotuves. Bet kiek žmonių susirenka į seno, neįtakingo žmogaus laidotuves? Tokie patys senučiai.
Galima atsisakyti balzamavimo, filmukų, užkandžių ar rinktis kiek pigesnę urną ar karstą. Tačiau sužinoti karstų, urnų kainas - taip pat keblu. Dauguma įmonių įkelia tik karstų bei urnų nuotraukas. Tad žmogus, ištiktas nelaimės, kažin ar sugeba išsirinkti ekonomiškiausią variantą. Turbūt renkasi išoriškai gražiausią.
Atskira tema - populiarėjantis kremavimas. Lietuvos centre veikiančio krematoriumo paslaugos kauniečiams kainuotų 480 Eur, alytiškiams -530 Eur, panevėžiečiams - 630 Eur, vilniečiams - 580 Eur, šiauliečiams - 630 Eur, o klaipėdiškiams - 680 Eur.
Tad sprendžiant iš aukščiau pateiktos sąmatos, žmogus, laidojantis savo artimąjį, už valstybės skiriamus 440 eurus galėtų nupirkti tik medinį karstą. Aišku, ne ąžuolinį. Ir dar nuo savęs turėtų pridėti 10 Eur. Arba galėtų nusipirkti lininę juostą urnai įleisti į duobę. Nors metras lino tekstilės parduotuvėse tekainuoja 10-19 Eur, tačiau lino juosta kažkodėl kainuoja net 250 Eur. O už nuo juostos likusius pinigus dar būtų galima nusipirkti kelias žvakes ir išsinuomoti katafalką. Visos kitos išlaidos - jau galvos skausmas.
Apsieisime be pietų
Kita vertus, niekas numiręs nelieka nepalaidotas. Į žemę atgula ir benamiai. Presuoto kartono karstas tekainuoja apie 60 Eur, o pigiausia urna - 30 Eur.
O šiaip provincijoje laidojimo paslaugos pigesnės. Biržuose paketas „Mini" tekainuoja 899 Eur. Už šiuos pinigus ne tik surengiamos pagarbios laidotuvės, bet ir užmokama duobkasiams, pastatomas laikinas paminkliukas- medinis kryžius su vardu bei pavarde.
Kaimuose nemokamais duobkasiais, giedotojais gali padirbėti supratingi kaimynai. O ir parapijų salės yra pigesnės, gedulingos mišios irgi kainuotų pigiau.
Gedulingus pietus taip pat galima paruošti namie. O didžiuosiuose miestuose gedulingi pietūs, nors ir neįskaičiuoti į laidotuvių paslaugų sąmatas, taip pat nemažai kainuoja.
Pvz., Vilniuje, netoli Karveliškių ir Saltoniškių kapinių veikianti viešojo maitinimo įstaiga, vieno gedulingų pietų svečio pamaitinimą įkainojusi 14 Eur. Tiek kainuotų karštas patiekalas, kava ir pyragaitis. Papildžius meniu šaltais užkandžiais, kaina išaugtų iki 18-20 Eur. Dešimties artimiausiųjų pietūs jau kainuotų 140-200 Eur.
Tad jei Lietuvos gyventojai vis dar nori išlydėti savo artimuosius tradiciškai, pagarbiai, su kunigu, laidotuvių kaina viršytų 3000 Eur. Ir tai tik tuo atveju, jei numirė eilinis, kuklus žmogus, o jį išlydi tik artimiausi kaimynai bei giminės. Jau nekalbant apie tai, jog dar kainuos ir paminklas. Viena aišku: Lietuvoje puikiai išvystyta laidotuvių paslaugų „pramonė", tačiau jų įkainiai sparčia lenkia ne tik minimalius atlyginimus bei pensijas, bet ir vidutines algas.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Liudas JONAITIS:
Blogai, jog Seimas nepritarė siūlymui padidinti laidotuvių pašalpą. Gal tiesiog per mažai žmonių kreipėsi dėl to klausimo į Seimą? Bendravau su Lietuvos savivaldybių asociacija ir visi sutinka, kad tos pašalpos labai mažos, palyginus su mūsų kaimynų - Lenkijos, Latvijos, Estijos. Todėl norėjosi, kad mūsų pašalpos bent 880 eurus siektų. Tai maždaug atitiktų kaimyninių šalių laidojimo pašalpas, nes ten jos yra ir iki 1200 eurų.
Manau, kad dar patobulinsime šį įstatymo projektą, gal, sakyčiau, Seimo nariams daugiau paaiškinimų reikia, kad ir žmonės daugiau įsijungtų į šį klausimą. Tik ne taip, kaip pasiūlė kolega Eugenijus Gentvilas, jog reikia skatinti žmones, kad jie draustųsi. Tai čia visai ne apie tai mes kalbame. Tarkime, pensininkai, gaunantys mažas pensijas, neturi už ką draustis. Be to, ne visi draudimai ir draudžia pensinio amžiaus žmones.
Aš, išrinktas vienmandatėje (Žiemgalos vakarinė apygarda, - aut. past.), bendrauju su savo apygardos gyventojais, kalbuosi su žmonėmis iš kitų rajonų. Jie visi labai pritaria, kad reikia didinti šią bazinę socialinę išmoką, nes nuo 2011 metų niekas jos neindeksavo. Nuo 312 eurų padidėjo iki 440 eurų. Dabar, kai jau indeksuoja, šiais metais pakilo tik 6 eurais. Toli gražu, ar to pakanka. Kai pensininkas miršta, jo artimieji bent gauna dvi jo pensijas, kad ir nedideles. O jei miršta jaunas žmogus, tai yra visai blogai. Sako, kad įstaigos padeda, nes irgi, kai mokykloje dirbau, buvome priėmę tokį nutarimą, kad, mirus artimam, skiriame 300 eurų pašalpą. O jei nedirba žmogus?
Mūsų valstybės turi būti tokia politika, kad gyvename, dirbame dėl Lietuvos, todėl ir palaidoti reikia šiek tiek oriau. Nors to orumo, aišku, nebus ir už 880 eurų. Aš nekalbu apie tai, jog reikia paminklą pastatyti, kapą prižiūrėti. Tai, aišku, yra tik artimųjų reikalas. Kalbu grynai apie laidotuves. Juk norima padėti ne dėl kažkokios prabangos.
