Prasideda maudynių sezonas: ką pataria pajūrio gelbėtojai

Didysis darbas-ant smėlio

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai" gelbėtojų vadovas Aleksandras SIAKKI pasakojo, kad jau įvyksios dvi atrankos, kuriose atrinkta po 30 žmonių. Nemažai jų yra sportininkai, jiems vasarą nebūna varžybų, taigi gelbėtojo darbas padeda palaikyti sportinę formą.

Pasak pašnekovo, nors daugelis pratę manyti, kad gelbėtojai tik traukia skęstančiuosius iš vandens, iš tiesų didysis darbas verda ant smėlio.

„Atliekamas prevencinis darbas pačiame paplūdimyje, kad būtų užkirstas kelias skendimams. Labai daug darbo ant kranto, žmonės ir kojas susilaužo, būna patiria insultą, vaikai pasiklysta; dalis poilsiautojų girtuokliauja. Kai būna karšta, per vieną savaitgali dieną Klaipėdos paplūdimiuose apsilanko iki 70 tūkst. žmonių! Viskas gyvenimas verda paplūdimiuose", - kalbėjo A.Siakki.

Kaip padėti žmogui, kuris skęsta? Gelbėtojų vadovas vardijo, jog pirmiausia skambinkite 112, jeigu šalia yra gelbėtojai, kviečiate juos. Jei esate puikus plaukikas, galite gelbėti pats. Jeigu esate tik geras plaukikas, ieškote ant kranto plūduriuojančio daikto ir plaukiate su juo gelbėti.

„Jeigu esate prastas plaukikas, neinate. Jeigu nerandate plūduriuojančio daikto, irgi neinate. Pernai buvo pavyzdys, kai vyras bandė gelbėti mergaites ir pats nuskendo. Tai buvo 8 val. ryto, kai gelbėtojai dar nedirbo. Poilsiautojų saugumas yra pirmoje vietoje - ne skęstančiojo, - teigė A.Siakki. - Kai poilsiautojas ateina į paplūdimį, jis pirmiausia turi pagalvoti apie savo saugumą, pasižiūrėti, kur gelbėtojų postas, kokia vėliava plevėsuoja. Jeigu raudona - maudytis draudžiama, jei geltona - pavojinga, bet galima. Maudytis atsargiai, nes jūra visada pavojinga."

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vaikams iki 14 metų be tėvų priežiūros į paplūdimius eiti draudžiama. Gelbėtojų patirtis rodo, kad tėvai ne visada tinkamai prižiūri savo vaikus, būna, kad gelbėtojai pamato ir tokių vaizdų - vienas penkiametis maudosi jūroje, o tėvai deginasi. Ir dar pyksta, kai gelbėtojai duoda įspėjimus.

„Dauguma žmonių galvoja, kad skęsti gali kažkas kitas, bet ne aš. Nekreipia dėmesio į įspėjamuosius ženklus, kur duobės, atgalinės srovės. Dažniausiai skęsta tie, kurie moka plaukti, tie, kurie nemoka, stengiasi neiti į vandenį, kai bangos", - aiškino A.Siakki.

Anot jo, gana dažna problema yra 15-16 metų paaugliai. Ateina 5-6 draugai, vienas iš jų nemoka plaukti, bet eina kartu su visais, nes veikia bandos instinktas. Ir pakliūna, kur gilu...

Gerkite vandenį

Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas PIROŽNIKAS teigė, kad Palangos paplūdimiuose per savaitgalį apsilanko beveik milijonas poilsiautojų. Taigi gelbėtojams darbo į valias.

Tiesa, Palangoje apie 35 proc. gelbėtojų yra senbuviai, dirbantys ilgiau kaip 5 ar 10 metų. J.Pirožnikas itin atkreipė sveikatos problemų turinčių žmonių dėmesį. Dažnai prie jūros ilsisi žmonės po operacijų, grįžę iš sanatorijų. Įkaitę saulėje brenda gilyn į jūrą, gauna hidrosmūgį, neretai netenka sąmonės.

Todėl gelbėtojai prašo tokius žmones tiesiog nepatingėti ateiti ir pranešti, kad norėtų būti atidžiau stebimi.

„Patariame žmonėms gerti vandenį, bet ne alkoholį. Turėkite vandens, galvos uždangalus. Bet kam gali nutikti nelaimė, bet reikia stebėti ženklus ir pačiam saugotis. Daug pas mus būna incidentų, net būna žmonių, nuo narkotikų apsvaigusių. Jeigu žmogus apsvaigęs, jis eis į vandenį kaip kirvis, gelbėtojams sakau, jūsų užduotis paprašyti žmogaus palikti paplūdimį ir taip žmogus bus išgelbėtas, - kalbėjo J.Pirožnikas. - Man reikalingi tokie gelbėtojai, kurie turi loginį mąstymą, kad jie laiku priimtų sprendimus. Reikia žmonių, kurie valdytų dronus, nes dronai gelbėjimo ratą nuskraidins greičiau nei motociklas. Technologijų amžius ir mes smarkiai žengiame į priekį. Kai kur statome kameras, dar daugiau jų bus. Be to, bus instaliuotas ir dirbtinis intelektas, kad būtų atpažintas tikras pavojus ir žaidimas."