Pražydo vėjalandės šilagėlės - griežtai saugoma rūšis visoje Europoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukta į Berno konvenciją bei ES Buveinių direktyvą.
Tai - daugiametis 7-20 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis - storoka, tamsiai ruda. Žiedstiebiai statūs, tankiai apaugę švelniais, sidabriškais plaukeliais. Žiedlapiai - melsvai violetiniai, išorinė pusė apaugusi sidabriškais plaukeliais. Visos augalo dalys nuodingos. Sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą.
Žydi balandžio - gegužės mėnesiais, tačiau šįmet ypač anksti pražydo Dzūkijoje - kovo pabaigoje.
Vėjalandės šilagėlės labai pamėgę Dzūkijos sausus pušynus, šlaitus ir pamiškes. Tačiau dėl miško paklotės pasidengimo samanomis, pamiškių ir šlaitų užaugimo kitais žoliniais augalais, sėkloms tampa sunku čia įsitvirtinti. Tai - viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl vėjalandės šilagėlės populiacija nyksta.
Anksčiau dažni natūralūs gaisrai miškuose taip pat teigiamai veikdavo vejalandės šilagėlės populiaciją. Vėjalandė šilagėlė yra viena iš tų rūšių, kurios būklės gerinimas yra projekto tiksluose.