1 nuotr.Parlamentarų siūlymą supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką premjerė Inga Ruginienė sieja su lapkričio pradžioje pasirodžiusiomis valstybinio visuomeninio transliuotojo audito išvadomis. Pasak jos, pastarajame buvo išsakyta daug pastabų LRT veiklai.
„Man atrodo, turime grįžti prie esminės diskusijos – tai Valstybės kontrolės išvados, daugybė pastabų buvo, daug, daug puslapių su daugybe pastabų. Mes kaip Vyriausybė netgi gavome pastabų, ką turime koreguoti savo sprendimais, nes kai kurie dalykai yra nepriimtini“, – ketvirtadienį teigė I. Ruginienė.
„Pirmiausia, kas man yra nepriimtina – tai darbuotojai dirbantys LRT, nemaža dalis dirba pagal paslaugų sutartis nors valstybinėje įmonėje turėtų dirbti pagal darbo sutartis. Man atrodo, kad kiekvienas iš jų nusipelno ne tik pagal savo darbo laiką ir krūvį gauti atitinkamą atlyginimą, bet lygiai taip pat ir gauti socialines garantijas. Tas dalykas turi būti taisytinas ir turi būti taisytinas skubiai. (...) Mes padėsime tą darytis (taisyti – ELTA)“, – akcentavo ji.
Vyriausybės vadovė stebisi, kodėl dalis visuomenės kelia klausimus dėl siūlomų įstatymo pataisų, o ne Valstybės kontrolės atlikto audito išvadų.
„Niekam nekelia klausimų būtent kontrolės audito išvados, bet kelia klausimų slaptas balsavimas. Man atrodo, slaptas balsavimas kaip tik yra skaidrumo ir demokratiško veiksmo išraiška“, – pabrėžė premjerė.
„Mes kalbame apie įstatymo pakeitimą. Kodėl iš karto visiems kyla klausimas, kad kažkas tai bando susidoroti su politine vadovybe (...) Čia yra audito svarstymas ir po audito svarstymo Seimas ėmėsi aktyviai analizuoti audito išvadas ir galės tam tikras išvadas padaryti ir dėl vadovybės“, – dėstė I. Ruginienė.
Visgi, paklausta, ar dėl audito metu išsakytų pastabų vertėtų atleisti dabartinę LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, premjerė tikino kol kas negalinti atsakyti.
„Aš negaliu pasakyti, nes aš pasiėmiau tą dalį, kuri skirta Vyriausybei, tikrai matau, kad tą galėsime pataisyti. Matau ir geranoriškumą iš LRT, kad tą galėsime pataisyti. Visa kita dalis irgi labai priklausys, kaip LRT geranoriškai imsis tobulinti savo veiklą. Audito komitetas, matyt, įsitrauks į tą procesą ir galės padaryti išvadas. Aš kol kas tikrai nematau, kad būtų kažkas labai kritinio“, – sakė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, grupė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, taip siekdama užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir, jos teigimu, didesnį skaidrumą.
Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.
Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.
Tiesa, dėl šio siūlymo šalies žurnalistai jau kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU),
Vis tik, nepaisant kritikos, pastaroji iniciatyva Seimą pasieks ketvirtadienį.
