Prezidentas dėl Baltarusijoje vis dar strigusių vilkikų: nereikia daryti tragedijos

„Pirmiausia, turime žinoti su kuo turime reikalą – nuo 2021 m. ši valstybė mums davė daug puikių pavyzdžių dėl to, kokie yra jos kėslai ir veiklos principai, tad labai stebėtis neturėtume. Nereikia pulti ir daryti iš to tragedijos. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios yra tariamos ar tikros priežastys, kad mūsų vilkikai iš Baltarusijos vis dar nejuda“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

„Galbūt, tai nėra sąmoningas mėginimas sulaikyti, o bandymas parodyti kažkokią derybinę poziciją. Išsiaiškinsime netrukus – kontaktai užmegzti, žmonės dirba ir pirmiausia turime gauti paaiškinimą iš pačios Baltarusijos“, – tikino prezidentas.

Jis stebėjosi, kad Lietuvos įmonės kelis vilkikus išsiuntė į Baltarusiją, nepaisant to, kad iš pasienio dar neparkeliavo nė viena užstrigusi transporto priemonė.

„Tai, kad mūsų vežėjai toliau vieną kitą vilkiką siunčia į Baltarusiją, vertinu kaip tikrai didelę drąsą. Ypač, kai konfliktas dar neišspręstas“, – sakė G. Nausėda.

Bendravimas techniniu lygiu – galimas, tačiau nuolaidžiavimo nebus

Pasak G. Nausėdos, kontaktas su Baltarusija techniniu lygiu visada buvo ir yra įmanomas. Tiesa, jis pabrėžia, kad Lietuva nuolaidžiauti hibridines atakas vykdančiai valstybei nežada, o artimoje ateityje gali būti keliami klausimai ir dėl griežtesnių sankcijų Baltarusijai.

„Visada techniniu lygiu, diplomatiniais kontaktais – kontaktas galimas. Bendrausime, tačiau tikrai neketiname lankstytis jiems ir pradėti kalbėti apie sankcijų panaikinimą ar kažką panašaus. Man atrodo, kad jie patys tokio lūkesčio nebeturi“, – teigė prezidentas.

„Dėl balionų mes tikrai turėsime progą kelti klausimą kitame Europos vadovų tarybos (EVT) posėdyje ir aš būtinai tai padarysiu. Tiesa, jis dar tik už kelių savaičių. Užsienio reikalų ministras kelia šiuos klausimus Užsienio reikalų taryboje (URT) ir kituose savo formatuose“, – apie papildomas sankcijas Baltarusijai kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, Europos Sąjungos (ES) šalys ir jų gyventojai turi suvokti, kad Baltarusija yra atsakinga už didelę dalį žemyno destablizacijos ir kaimyninė šalis – artima Rusijos partnerė.

„Svarbiausia, kad žmonės visoje Europoje suprastų, jog šios hibridinės atakos, kurios vyksta aplink mūsų žemyną, pastaruoju metu itin paaštrėjo iš Baltarusijos pusės. Jei aš anksčiau matydavau kažkokį tai sąmoningą ar nesąmoningą Baltarusijos stumimą į šešėlį – aš neleisiu to daryti ateityje. Baltarusija yra artimas Rusijos sąjungininkas ir gali būti, kad visi dalykai, kurie dabar vyksta yra inspiruoti būtent Rusijos“, –apibendrino G. Nausėda.

Lietuva sieną su Baltarusija atidarė vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, nuo to laiko pasienyje įstrigę Lietuvos vežėjai negali išvykti iš specialių stovėjimo aikštelių.

Prasidėjus kontrabandinių balionų antplūdžiui, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, nusprendė uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija, tačiau Vyriausybės sprendimu jie atidaryti anksčiau.

Skelbta, jog pasienyje įstrigusios transporto priemonės su lietuviškai numeriais perkeltos į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei už tai apmokestintos 120 eurų mokesčiu.

„Linava“ prezidentas sakė turintis duomenų, kad Baltarusija reikalauja derybų su Lietuva Užsienio reikalų ministerijų (URM) lygmeniu.

Visgi vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau ketvirtadienį sakė tokios informacijos neturintis.

Kaip skelbta, pasienyje gali būti įstrigę iki tūkstančio Lietuvoje registruotų vilkikų.

Sprendimą atidaryti sieną anksčiau numatyto termino Lietuvos Vyriausybė priėmė po to, kai sumažėjo kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautai, trikdantys šalies oro uostų darbą.

Visgi atidarius sieną balionai ketvirtadienio vakarą vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto veiklą – po naujausio incidento premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad, jei balionų antplūdžiai kartosis, vėl gali būti priimtas sprendimas dar kartą uždaryti sieną.