1 nuotr.Nepaisant visuomeninio transliuotojo atstovų kritikos bei Seimo opozicijos raginimų pareikšti veto, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusią savaitę parlamentarų priimtas įstatymo pataisas, įšaldančias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą trejiems metams.
Apie tai trečiadienį žiniasklaidai patvirtino Prezidentūra.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Be to, Seimas pritarė naujam LRT finansavimo modeliui – po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Pagal dabar galiojusią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Seimo žingsnį kritikavo ne tik LRT administracija, bet ir taryba, akcentuodama, kad sprendimas buvo skubotas, o finansavimo modelis turi užtikrinti LRT nepriklausomumą bei ilgalaikį, stabilų finansavimą.
Seimo opozicija kreipėsi į prezidentą, raginant vetuoti šį įstatymo projektą.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
