1 nuotr.Teisėtvarkai žinomam panevėžiečiui ir jo sutuoktinei nepadėjo aiškinimai apie besišypsančią fortūną lošimuose, kai buvo patikrinta jų per 12 metų gautos pajamos ir sukauptas turtas.
Tuo tarpu sostinės verslininkas ir jo garbaus amžiaus motina net ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) nesugebėjo paaiškinti, kaip bendrai praturtėjo beveik milijonu eurų.
Išleido daugiau, nei laimėjo
Viešąjį interesą ginantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Senkus teismo paprašė iš teisėtvarkai žinomo panevėžiečio V.Ž. ir jo sutuoktinės konfiskuoti daugiau nei 170 tūkst. eurų.
Kaip pranešė prokuratūra, kilus abejonėms, kad teisėtvarkai žinomas V.Ž. ir jo žmona gyvena ne pagal išgales, buvo tiriamos šios poros galimybės įsigyti jų turimą turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.
Tyrimas atliktas dėl 2011-2023 m. panevėžiečio galimai turėto turto, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad jis nėra gautas teisėtu būdu ir jo bendra vertė neatitinka nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų bei šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (100 tūkst. eurų) sumą. Išvadas pateikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi 2011-2022 m. sutuoktinių pajamas ir išlaidas.
Specialistai nustatė įvairių neatitikimų. Pavyzdžiui, pora teigė, kad per tiriamąjį laikotarpį iš lažybų ir azartinių lošimų yra gavę daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau nustatyta, kad lošimams jie išleido daugiau, nei laimėjo.
Per tą patį laikotarpį šie panevėžiečiai įsigijo ne vieną brangų automobilį, nekilnojamojo turto.
Turto tyrimo metu nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų V.Ž. pajamų ir jo patirtų išlaidų yra neigiamas ir sudaro per 172 tūkst. eurų.
Prokuratūra pažymėjo, kad įstatymai numato, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai taikant civilinio turto konfiskavimo procedūrą.
Prokuroras ieškinyje taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą V.Ž. nekilnojamajam turtui.
Neteko po pusę milijono
Neteisėto praturtėjimo dalyku gali būti ne tik nusikalstamu būdu įgytas turtas. Apie tai praeitą savaitę pranešė LAT, paskelbęs, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą gali būti taikoma žmogui, nepadariusiam jokios kitos nusikalstamos veikos, nes šio nusikaltimo dalyką sudaro pajamos ir (ar) turtas, kuris niekaip negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Toks sprendimas nurodytas byloje, kurioje patvirtinta, kad sostinės 57 metų verslininkas ir jo 89 metų motina pagrįstai pripažinti kaltais dėl neteisėto praturtėjimo 2010 -2018 m. - disponavimo atitinkamai apie po pusę milijono eurų, kurie vėliau panaudoti pirkti įvairiam turtui.
Vilnietis nuosavybės teise arba artimųjų naudai įgijo žemės sklypą, kelis butus sostinėje bei automobilius. Tam dalis panaudota per 513 tūkst. eurų, kurie negalėjo būti įgyta teisėtai.
O pensininkė įgijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų, iš kurių neteisėti - per 474 tūkst. eurų.
Nuteistieji tikino, kad pinigus pasiskolino, pardavė nekilnojamąjį turtą, plėtojo verslus, tačiau tokios versijos buvo atmestos.
LAT konstatavo, kad visi byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti objektyviai, nešališkai: „Žemesnės instancijos teismai, išsamiai išanalizavę ir įvertinę visus byloje nustatytus teisėtus nuteistųjų pajamų gavimo šaltinius, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinimuose nurodytas turtas - vieno nuteistojo atitinkantis 513 432 eurų, o kito nuteistojo atitinkantis 474 133,50 eurų sumą - negalėjo būti įgytas nė vienu iš šių šaltinių."
Pernai Vilniaus miesto apylinkės teismas vyrui skyrė 50 tūkst. eurų, o jo garbaus amžiaus motinai 15 tūkst. eurų baudas.
Paskirtas ir turto konfiskavimas - apie po pusę milijono eurų sumos. Jas kiek patikslino Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, atmetusi nuteistųjų apeliacinius skundus.
