Prieš sveiką protą: atvyko dėl vagystės - gavo baudą už smurto orderio pažeidimą

Panaikino policijos nutarimą

Kaip rodo bylos duomenys, moteriai teko pradėti minti teismų slenksčius po to, kai pernai spalį Klaipėdos apskrities policijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas jai skyrė 80 eurų baudą už tai, kad nesilaikė skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio.

V.P. buvo įpareigota nesilankyti pavojų patiriančios V.T. gyvenamoje sodyboje Klaipėdos rajone, nesiartinti per 100 metrų prie šios moters, neieškoti su ja ryšių.

V.P. į minėtą sodybą nuvyko pernai liepos 25 d., kai jos sūnus paprašė padėti surašyti pareiškimą dėl ten pagrobtų daiktų ir juvelyrinių dirbinių, įvertintų per 91 tūkst. eurų. Miręs V.P. sūnus sodybą pagal testamentą paliko motinai, jos kitam sūnui ir mažamečiam anūkui - ji buvo bendraturtė.

Moteris žinojo, jog V.T. ten nebegyvena. Ji atvyko jau ten esant policijos pareigūnams ir kartu su jais išvyko. Be to, moteris tikino, kad apie smurto orderio galiojimą nežinojo.

Situaciją įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismas panaikino policijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V.P. nutraukė, priteisė jai iš valstybės 1000 eurų išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Konstatuota, jog V.P. veiksmuose yra nustatyti tik objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, o byloje nėra įrodymų, moteris tyčia nuvyko į V.T. gyvenamąją vietą, siekdama pažeisti skirtus įpareigojimus.

Nematė būtinybės atvykti

Policija apskundė tokį sprendimą, o Klaipėdos apygardos teismas tenkino skundą. Nuspręsta, kad smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš pavojų keliančio žmogaus interesus, nors ir galbūt susijusius su teise į nuosavybę.

Anot teismo, nėra jokio pagrindo teigti, kad V.P. nusižengė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi sodyboje jau buvo jos vidutinio amžiaus sūnus K.T., dėl galimos vagystės buvo kreiptasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, jau buvo atvykę du policijos pareigūnai.

Taip pat teismas pažymėjo, kad V.T. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, kartu su ja buvo ir 11 mėnesių sūnus D.T., kuris taip pat buvo nurodytas smurto orderyje, kaip gyvenantis kartu su pavojų patiriančiu asmeniu.

Administracinio nusižengimo byla pasiekė LAT. Pareiškėja prašė panaikinti apygardos teismo nutartį, o policija - ją palikti.

Negalėjo sukelti realaus pavojaus

LAT šios savaitės antradienį panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti apylinkės teismo sprendimą. Buvo konstatuota, kad V.P. tyčinė kaltė neįrodyta.

Kaip pažymėjo LAT, apygardos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino atskirai, nesusiejo jų į visumą, neatsižvelgė į tai, kad ne kiekvienas formalus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimo pažeidimas sudaro nusižengimo požymius, neįvertino realaus pareiškėjos veiksmais sukelto pavojaus aspekto.

Ano LAT, faktai patvirtina, kad V.P. nuvyko į sodybą paprašyta sūnaus padėti surašyti pareiškimą dėl vagystės, žinodama, jog V.T. nuo 2024 m. liepos 19 d. ten nebegyvena, nes išsikraustė į Kauną ir raktus saugoti paliko savo advokatei.

Moteris, kaip testamentinė įpėdinė, turėjo pagrįstą suinteresuotumą rūpintis paveldimu turtu. Ji į sodybą atvyko, siekdama padėti nustatyti pagrobto turto kiekį, vertę ir duoti paaiškinimus pareigūnams dėl kitų svarbių aplinkybių, kurios tiriamos ikiteisminiame tyrime.

Taip pat svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, kad į sodybą V.P. atvyko ten esant policijos pareigūnams ir išvyko kartu su jais, todėl ir dėl šios aplinkybės jos atvykimas negalėjo kelti realaus pavojaus pagal orderį saugomam asmeniui.

LAT pabrėžė, kad ne kiekvienas formalus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimo pažeidimas sudaro nusižengimo požymius, nes toks aiškinimas iškreiptų orderio esmę - apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, be pagrindo neribojant daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti, kitų asmenų teisių.

Teismas taip pat akcentavo, kad būtina vertinti realų pavojų, o ne tik formalią veikos atitiktį draudimui.

Dešimtys tūkstančių orderių

Kaip rašė „Vakaro žinios", 2023 m. liepą įvestas smurto orderis - visagalis. Juo remdamiesi policininkai į gatvę iš namų išmeta žmogų net ir naktį.

Orderis išduodamas, kai nėra pagrindo iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą, o galimos aukos šeimoje jaučiasi nesaugiai. Dažniausiai tai situacijos, susijusios su psichologiniu smurtu. Galimas smurtautojas iš namų privalo išsikelti 15 dienų - nesvarbu, kam priklauso būstas.

Tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo nustatyta 17 smurto vertinimo kriterijų. Grėsmė nustatoma, kai įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau klausimyne nurodytų kriterijų.

Anot policijos, iki šiol išduota apie 46 tūkst. smurto orderių, apie 10 proc. jų apskųsta, o dalis skundų tenkinta.