Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, pas save išsikvietusi socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, jai priekaištavo, kad ministerija siūlo daug paskatų žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų, tačiau nesiūlo jokių paskatų savanoriškame kaupime likti ar į jį ateiti naujiems dalyviams. Ministrė sako, kad kaip tik yra atvirkščiai: kuo mažiau prievartos ir daugiau savanoriško pasirinkimo, tuo sistema bus patrauklesnė.
Daugybė klausimų
Opozicinės Seimo Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen iš karto I.Ruginienę užvertė klausimais. Visų pirma, ją domino, kodėl ministerija, ketinusi atsisakyti valstybės įnašo į antrosios pakopos pensijų fondus, dabar atsitraukė nuo tokio siūlymo.
„EBPO prieš savaitę pabrėžė, kad mūsų neprivaloma įtraukimo į kaupimą sistema skiriasi nuo daugumos Centrinės Europos šalių ir kad, tikėtina, jog po kažkiek metų laukia demografinis šokas, galintis lemti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matome daug paskatų pasitraukti iš kaupimo, bet nematome naujų paskatų kaupti. Kaip galvojate suvaldyti EBPO įvardintas rizikas?" - teiravosi V.Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat teigė, esą praėjusios kadencijos valdančioji dauguma ir ypač liberalai daug dėmesio siūlė skirti šeimos stiprinimui: lankstesnes galimybes derinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus (papildomos ikimokyklinio ugdymo galimybės, trumpesnė darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 m. amžiaus, ir pan.). Iš dabartinės Vyriausybės tokių iniciatyvų esą nematyti.
Dar liberalų lyderei parūpo prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva nustatyti papildomą 1044 eurų per metus (87 eurus per mėnesį) neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) už kiekvieną vaiką ar įvaikį.
„Kaip jis dera su vaiko pinigais?" - ministrės klausė ji, pabrėždama, kad, Seimui priėmus prezidento pataisą, šalies biudžetas netektų 60 mln. eurų pajamų - maždaug tiek, kiek tikimasi surinkti iš NT mokesčio. Pasak V.Čmilytės-Nielsen, susidaro įspūdis, kad norima išimti iš vienos kišenės ir įdėti į kitą, o gynyba iš to negaus nieko.
Kompromisai
I.Ruginienė akcentavo, kad, lyginant su pirmine antrosios pakopos pertvarkos vizija, planai gerokai suliberalėjo, nes nuspręsta eiti į kompromisus su visomis suinteresuotomis pusėmis. Pasak jos, nuspręsta palikti valstybės skatinamąją įmoką į pensijų fondus (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio), kad, svarstantys pasitraukti iš pensijų kaupimo, jame liktų.
„Valstybės prisidėjimas yra vienas iš tų kompromisų, kai išgirdome balsą tų, kurie nori pasilikti sistemoje, nebūtinai išeiti, bet kurie dar yra ties abejojimo riba. Tai reiškia, kad mes sulaikome nemažai žmonių, kurie galvojo, kad, nuėmus valstybės prisidėjimą, jie pasirinks išėjimo arba „lango" kelią", - sakė I.Ruginienė.
Prievarta patrauklus nebūsi
Tačiau, anot jos, kad sistema būtų patrauklesnė, reikia kuo mažiau prievartos. Todėl siūloma leisti išeiti iš kaupimo tiems, kurie sukaupė mažai ir nebeturi šansų sukaupti ženklesnės sumos, nes liko mažai laiko iki pensinio amžiaus, arba tiems, kurie seniai dirba užsienyje ir į pensijų fondus nebemoka: „nes kitaip, jei yra sukaupę po 2 tūkst. eurų, periodinės išmokos sieks tik kelis eurus, arba turės laukti, kol vienkartinės nuvertės".
Ministrė buvusiai Seimo pirmininkei paprieštaravo, kad naujų skatinimo kaupti priemonių nesiūloma. Kaip tik atvirkščiai: kaupti skatins galimybės priimti daug savarankiškų sprendimų, tokių, kaip leidimas vieną kartą pasiimti 25 proc. sukauptų lėšų, neribotos „atostogos" nedarant įnašų į fondus, kai tam žmogus neturi finansinių galimybių, galimybė priešpensinio amžiaus žmonėms pasiimti didesnę sumą ir t.t. Taip pat, anot I.Ruginienės, žmonės džiaugiasi siūlymais turėti galimybę į fondus įnešti nebe 3 proc., o iki 6 proc., jei staiga pradėjo gauti didesnes pajamas, o pablogėjus finansinei situacijai įmokas sumažinti.
„Sistema turi veikti žmogui, o ne žmogus sistemai", - akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Būtina investuoti į šeimas
Pasak jos, antroji pensijų pakopa demografinių problemų neišspręs, o jų sprendimas nėra tik socialinė apsauga, bet ir švietimas, sveikatos apsauga, gynyba, nes krašto saugumas irgi daro poveikį šeimoms gausėti. Ministrė tikisi, kad liberalai palaikys iniciatyvas dėl mamadienių/tėvadienių didinimo, vaikų nemokamo maitinimo, nes „investuoti į šeimas yra kritiškai svarbu".
Prezidento siūlymas dėl PNPD didinimo taikymo šeimoms su vaikais nereiškia, kad gali būti atsisakoma vaiko pinigų ar jie mažėtų
„Papildomas NPD labai svarbu stiprinant šeimas. Nesakome, kad vaiko pinigus nuimsime, bet mes sakome, kad turime subalansuoti du pasiūlymus. Negali taip būti, kad vaiko pinigai taip sparčiai auga, po 30 eurų kasmet. Mes turime duoti ir kažkokių pridėtinių taškų tiems kas dirba, dirbantiems tėvams, kad jų mokestinė našta mažėtų, todėl tiek vaiko pinigai, tiek papildomas neapmokestinamas dydis turi susibalansuoti ir būti kartu", - kalbėjo ji.
Socialinė apsauga - gynybos dalis
Atsakydama į Eugenijaus Gentvilo klausimą, ar nemano, jog „pertekliniai palengvinimai" sužlugdys antrąją pakopą, ministrė atsakė priešingai.
„Nemanau. Tai kaip tik stiprins pasitikėjimą sistema. Savanoriškumas yra daug tvariau nei jei kažkas nusprendžia už žmogų", - konstatavo I.Ruginienė.
„Kalbate apie PNPD didinimą, nemokamą maitinimą, 4 dienų darbo savaitę, kas tikrai pareikalaus daug valstybės biudžeto išlaidų ir viskas vyksta gynybos poreikių kontekste. Ministre, ar jums užteks viskam pinigų?" - pasiteiravo V.Čmilytė-Nielsen.
„Kiekvienas euras, išleistas per mūsų ministeriją, yra inrvesticija į saugumą. Nes saugumas - ne tik išorinių sienų gynyba, bet ir saugumas viduje. Jei norime turėti stiprią pilietinę visuomenę, ji turi būti socialiai apsaugota", - reziumavo I.Ruginienė.