1 nuotr.Nors antroji pensijų pakopa veikia jau 20 metų, vienam gyventojui pensijų fondai tesukaupė vidutiniškai vos po 4,6 tūkst. eurų, o vidutinė periodinė išmoka tesiekia 65 eurus. Tokius tragiškus skaičius atskleidė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis atskleidė ir dar vieną skandalingą faktą. Pensijų sistema susidurs su dar didesniais sunkumais, jei gyventojų skaičius toliau mažės. O kad bent jau nemažėtų, reikia, jog į Lietuvą atvyktų pusė milijono migrantų.
Pasak S.Krėpštos, egzistuoja 3 pensijų kaupimo pakopos. Pirmoje - „Sodroje" - dalyvauja apie 1,5 mln. žmonių: visi dirbantieji, mokantys įmokas „Sodrai". Antroje yra 780 tūkst. aktyvių dalyvių, trečioje - vos apie 130 tūkst.
Nors iš viso antros pakopos pensijų fonduose per 20 metų sukaupta apie 9 mlrd. eurų, fondų uždarbis iš jų tesudaro apie 2 mlrd. eurų. Kiti pinigai - valstybės parama, „Sodros" lėšos bei papildomai dalyvio mokamos sumos.
S.Krėpštos teigimu, Lietuvos pensijų sistema susiduria su daugybe iššūkių. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia vos apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES. Viena pagrindinių to priežasčių - Lietuva senatvės pensijoms skiria vos 7 proc. BVP, kai ES vidurkis - 10,9 proc. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. BVP, ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.
S.Krėpšta taip pat akcentavo, kad Lietuvos visuomenė sensta vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Tą lemia ne tik anksčiau nevaldyta emigracija, bet ir, anot LB atstovo, kritinis gimstamumas: jei prieš 7-8 metus būdavo fiksuojama apie 30 tūkst. gimimų per metus, tai pernai - vos 19 tūkst. arba 1,3 gimimų moteriai (tai - irgi vienas prasčiausių rodiklių ES), kai anksčiau būdavo apie 1,6 atvejo.
Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensininkų daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės (pavyzdžiui, šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, o apie 2060 m. dešimčiai dirbančiųjų teks jau šeši pensininkai). Tai reiškia, kad vis didesnės visuomenės dalies finansinė gerovė priklausys nuo pensijų išmokų.
LB teigimu, kad mūsų pensijos pasiektų bent jau 80 proc. buvusios algos lygį, reikia dirbti mažiausiai trimis kryptimis. Visų pirma - reikšmingai didinti finansavimą pensijoms. Antra - tobulinti antrąją pakopą. Trečia - didinti dirbančiųjų skaičių. Tam esą reikalingas gimstamumo didinimas, pensinio amžiaus vėlinimas bei imigracijos skatinimas. Tačiau, kaip pareiškė S.Krėpšta, vien tam, kad gyventojų skaičius ne tik kad nedidėtų, bet nebemažėtų reikia, kad per kelis dešimtmečius į Lietuvą atvyktų apie 0,5 mln. migrantų. S.Krėpšta sutinka, kad tai - didžiulis skaičius, galintis sukelti socialinių, kultūrinių bei kitų problemų, tačiau jas nors kiek amortizuotų, jei dalį migrantų sudarytų į Lietuvą grįžti pakviesti emigravę lietuviai.
LB pateikia 4 pagrindinius siūlymus, kaip didinti II pensijų pakopos efektyvumą:
1. Įtraukti į kaupimą darbdavius siekiant didinti įmokas į II pensijų pakopos fondus. Tai leistų sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo (kas yra nebūdinga kitoms šalims), kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Valstybė kasmet prie antrosios pakopos finansavimo prisideda maždaug 300 mln. eurų. Jei ši našta būtų perkelta ant darbdavių pečių, jiems reikėtų į fondus mokėti po 1,5 proc. nuo vidutinės algos.
2. Įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą. Jis didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.
3. Sukurti patogią informavimo sistemą, kuri leistų gyventojams aiškiai matyti sukauptas lėšas tiek I, tiek II pensijų sistemos pakopose, jų uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius, lengvai modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją.
4. Didinti automatinio įtraukimo lankstumą, suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims. Automatiškai į papildomą kaupimą įtrauktam gyventojui siūloma sudaryti galimybę per 3 mėn. po įtraukimo pasitraukti iš kaupimo, neužkertant kelio prisijungti prie jo vėliau. Be to, siūloma, pakartotinai neįtraukti į pensijų kaupimo sistemą gyventojų, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti šiame procese ir sudaryti galimybę gauti atostogas nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus.
