M.Sinkevičiaus istorijoje prokuroras nededa taško

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Darius Valkavičius penktadienį pateikė VTEK pranešimą apie Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimus, kurių faktines aplinkybes nustatė Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Prokuroras prašo VTEK atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) praeitą savaitę žlugo dabar jau sugrįžusio į Jonavos rajono mero pareigas Mindaugo Sinkevičiaus „čekių" byla dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Prieš tai jis dviejų teismų buvo nuteistas dėl to, kad 2019-2023 m. eidamas tarybos nario pareigas Jonavos rajono savivaldybės administracijai padarė arti 1500 eurų žalą.

„Šiuo sprendimu nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai neužtraukia kitos rūšies atsakomybės", - spaudos konferencijoje sakė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, viena iš M.Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Dabar prokuratūra priminė, kad LAT nutartyje rašoma: ,,Sprendžiant dėl M.Sinkevičiaus atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimo), būtina įvertinti pažeistų teisės aktų pobūdį bei turinį, ne tik vertinant teisės normoje nustatytą tinkamo elgesio formą, t. y. kaip turi elgtis valstybės tarnautojas (valstybės politikas), bet ir atsižvelgiant į pažeidimų kontrolės ir (ar) taikomos atsakomybės už juos reglamentavimą."

Anot prokuroro, M.Sinkevičius buvo nuteistas už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pažeidimus.

Kaip tvirtinama, LAT nutartyje rašoma, jog iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už M.Sinkevičiui inkriminuotų teisės aktų pažeidimus buvo nustatyta tarnybinė, administracinė, drausminė ir etinė atsakomybė.

LAT konstatavo, kad M.Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų, nes nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jie atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad buvusiam merui kiti inkriminuoti nusikalstami veiksmai - turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas - nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti, o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Be to, jam per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su viršijančia 250 MGL (12 500 eurų). M.Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui nesilaikymu ir kt.