1 nuotr.Gynybos štabo viršininkas, generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas teigia – nėra indikacijų, kad artėjančios karinės „Zapad 2025“ pratybos keltų didesnę grėsmę nei įprastai.
„Turbūt tų blogų ir piktų Rusijos ir Baltarusijos ketinimų niekas negali paneigti, jie yra likę vietoje ir mes matome, kas vyksta. Tačiau šių metų „Zapad“ nėra (savo – ELTA) apimtimis didesnės ir grėsmingesnės negu buvo 2021 m.“, – antradienį Gynybos štabe žurnalistams tvirtino R. Baltrėnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą teigęs, kad per „Zapad“ pratybas gali atsirasti hibridinių grėsmių rizika Lenkijos ar Baltijos šalių pasieniuose. Tačiau R. Baltrėnas tikino, jog Lietuvos ir sąjungininkų žvalgybos tokių rizikų kol kas nenumato.
„Tiek NATO žvalgyba, tiek ir Lietuvos žvalgyba savo funkcijas atlieka, perspėjimo sistemos yra vietoje. Šiuo momentu mes siurprizų nenumatome“, – pabrėžė generolas.
Numatyta, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų manevruose dalyvaus per 13 tūkst. kareivių. Paklaustas, ar šie kariai gali būti ruošiami kovoms Ukrainoje, Gynybos štabo viršininkas tokia tikimybe suabejojo.
„Mes kalbame apie 13 tūkst. (...). Tas (skaičius – ELTA) kol kas ir lieka. Suprasdami, kas vyksta Ukrainoje, Rusija ir Baltarusija negali sau leisti didesnių apimčių, todėl, kad tai tiesiog fiziškai yra nepadaroma“, – sakė R. Baltrėnas.
„Bet vėlgi, jie darys savo plano, koks jis bebūtų, treniruotes ir tas kiekis turbūt jiems yra pakankamas pasižiūrėti tas procedūras“, – pridūrė jis.
Pristatyti ir pratybų „Perkūno tvirtovė 2025“ rezultatai
Šiuos komentarus R. Baltrėnas pateikė baigiantis pratyboms „Perkūno tvirtovė 2025“.
Šios pratybos, kaip pažymėjo generolas, nėra tiesiogiai susijusios su artėjančiomis pratybomis „Zapad“.
„Tokio išskirtinumo dėl to, kad „Zapad“ vyksta, aš tiesiogiai nesieju. Tai yra tiesiog plano treniruotė ir įvertinimas“, – sakė R. Baltrėnas.
Pasak jo, „Perkūno tvirtovė 2025“ metu buvo treniruojamasi kaip sinchronizuoti pajėgų veiksmus žemėje, jūroje, ore ir kibernetinėje erdvėje.
Tikrinta ir sinchronizacija su NATO partneriais, pvz., buvo palaikomas įslaptintas ryšys su Lietuvos kariais Norvegijoje, kur vyksta Aljanso pratybos „Tvirtas atsakas“.
„Kai mes atlikome „Perkūno tvirtovę“, Norvegijoje vyko „Tvirto atsako“ NATO mokymai. (…) Tai mums leido iš Lietuvos palaikyti įslaptintą ryšį su mūsų kariais Norvegijoje ir užsitikrint savo procedūras“, – sakė R. Baltrėnas.
Galiausiai, testuota, kaip keičiamasi informacija su padaliniais ant žemės.
Šie mokymai buvo pasirengimas rudenį vyksiančioms „Perkūno griausmas“ pratyboms, kur tiesiogiai bus tikrinama, kaip galima atlikti aktyvaus rezervo mobilizavimą ir integravimą į ginkluotąsias pajėgas. Taip pat tų pratybų metu bus sąveikaujama su vidaus reikalų sistemos tarnybomis: pasieniečiais, Viešojo saugumo bei Vadovybės apsaugos pareigūnais.
„Mano vertinimu, mokymai atliko savo vaidmenį. Visi specialistai pasitikrino, ar iš tikrųjų viskas dar aktualu, ar visi veiksmai susinchronizuoti“, – sakė R. Baltrėnas pridurdamas, kad pratybų metu paruošti dokumentai vėliau bus pateikti kariuomenės vadui.
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
