Regionai žmones vilioja ne tik pinigais

Didžiausias iššūkis - socialinė atskirtis

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pažymi, kad urbanizacija yra tendencija, būdinga ne tik Lietuvai, šis procesas vyksta visame pasaulyje. „Gyventojai renkasi tą vietą, kurioje koncentruota daugiau profesinių galimybių, paslaugų ar laisvalaikio pasirinkimo. Vis dėlto, pasirenkantys gyventi regionuose, taip pat įžvelgia ne vieną privalumą, tai - ir eismas be spūsčių, ramesnis gyvenimo būdas, švaresnis oras, glaudesnės bendruomenės", - kalbėjo LSA atstovė Indrė Vilūnienė. Pasak jos, didžiausias iššūkis yra ne tiek pati urbanizacija, kiek ekonominė ir socialinė atskirtis.

„Nuolatos pabrėžiame, kad šalies gyventojai turi teisę gauti kokybiškas ir laiku prieinamas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvena - didmiestyje, rajono centre ar kaime", - aiškino ji.

LSA akcentuoja, kad kuriant įvairias nacionalines reformas svarbu palikti erdvės atsižvelgti į konkretaus regiono poreikius, pritaikyti šių reformų tikslus konkrečių bendruomenių situacijai.

„Leiskime turėti keliais mokiniais mažesnę nei nustatyta gimnazijos klasę, tačiau jos mokiniai galės mokytis šalia namų, užuot kas rytą važiavę dešimtis kilometrų iki artimiausios mokyklos.

Jei rajono ligoninė turi kvalifikuotų gydytojų - leiskime jai teikti gyventojams kuo įvairesnes medicinos paslaugas.

Paslaugų prieinamumui viena esminių sąlygų yra ir kelių infrastruktūra, didesnis ir tolygus finansavimas šiai sričiai ar savivaldybių galimybės turėti didesnę įtaką sprendžiant, kurį žvyrkelį reikia asfaltuoti. Taip pat - gyventojų poreikius atliepiantis tarpmiestinis susisiekimas.

Žinoma, ekonominiai apsektai svarbūs ir į juos būtina atsižvelgti, tačiau jie neturi būti taikomi atsietai nuo socialinės naudos", - sakė I.Vilūnienė ir atkreipė dėmesį, kad siekiant, jog regionuose kurtųsi vis daugiau gyventojų, viena esminių motyvacijų yra ir darbo vietos, vadinasi, reikia gerinti investicinę aplinką.

„Tai paspartinti turėtų ir sprendimas nuo šių metų leisti savivaldybėms disponuoti valstybės žeme. LSA to siekė ne vienerius metus, ir tikimės, kad tai padidins regionų galimybes pritraukti investuotojus, kurie sukurs naujas darbo vietas, bus paspartinta tolygi ir įvairiapusė teritorijų plėtra", - kalbėjo LSA atstovė.

Iškreipta konkurencija

Biržų rajono mero Kęstučio Knizikevičiaus nuomone, neretai ir patys didmiesčiai galėtų pasistengti, kad jų gyventojai gautų tokias paslaugas, kaip regionų žmonės. „Jei kalbėsime apie švietimo sritį, tai turime vietos plėtrai, nereikia didelių investicijų į pastatus. Tikrai galima rasti vietos darželiuose, juolab kad žmonių skaičius kaimiškoje vietovėje yra mažėjantis dėl demografijos", - aiškino meras ir pridūrė, kad savivaldybės gyventojai gali nemokamai važiuoti viešuoju transportu, tai irgi didelis pranašumas.

Didesnė problema yra dėl sveikatos paslaugų. Pačios savivaldybės tarpusavyje konkuruoja bandydamos pritraukti specialistus į regionus. „Konkurencija išeina iškreipta, nes ne visų savivaldybių biudžetai yra vienodi. Mūsų biudžetas leidžia pasiūlyti 15 tūkst. eurų vienkartinę įsikūrimo išmoką atvykstančiam medikui, o Rokiškis, Naujoji Akmenė siūlo po 50-60 tūkst. eurų. Tai konkuruoti sudėtinga, - kalbėjo K.Knizikevičius. - Ne vienodas išmokas gali skirti savivaldybės, todėl medikai ir važinėja iš rajono į rajoną, stengdamiesi gauti didesnį priedą iš pačios savivaldybės. Medikai „nusėda" privačiose įstaigose arba didžiosiose valstybinėse įstaigose, kaip respublikinės universitetinės ligoninės."

Pasak mero, jų savivaldybė stengiasi susigrąžinti išvažiavusius studentus, kad jie grįžę galėtų dirbti ir kurti šeimas savo krašte. „Turime skatinimo tvarką, kurioje numatytos trūkstamos specialybės. Baigus mokslus ir grįžus į mūsų rajoną, būtų finansinė paskata ar vienkartinė išmoka įsikurti ar 3 metus mokamas priedas iš savivaldybės biudžeto ar studijų padengimas, taip pat gali kreiptis su sąlyga, kad čia grįš ir atidirbs.

Daugiausia medikai naudojasi, bet mūsų tvarka yra tokia, kad gali ir pedagogai naudotis, ir kiti. Tai susiję su savivaldybei pavaldžiomis įstaigomis, o ne privačiu sektoriumi", - aiškino K.Knizikevičius.

Atsiliepdamas apie investicijas, Biržų rajono meras tikino, kas potencialūs investuotojai pirmiausia žiūri į logistiką, o Biržai nėra prie pagrindinių susisiekimo gyslų. Tiesa, Biržuose buvo investuotojai, kurie planavo vištininkystės plėtrą, bet galiausiai nusprendė neinvestuoti.

Pasak mero, geriau sekasi smulkiam verslui. „Mūsų savivaldybės strategija nureipta į turizmą, tai turime smulkaus verslo pavyzdžių, kuris gerai išsilaiko ir mato perspektyvą, tai ir Kirkilų pramogų parkas, jie plečiasi", - sakė meras.

Dėl mokyklų - esame įkaitai

Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis teigė, kad jų savivaldybėje labai pasiteisino nemokamas važiavimas viešuoju transportu, keleivių gerokai padaugėjo ir meras įsitikinęs, kad taip sumažinta atskirtis.

„Mes visame rajone turime darželių tinklą, didesnėse gyvenvietėse, kaip Ignalina, Vidiškės, Dūkštas, Didžiasalis ir panašiai, yra maži darželiai po 10-12 vaikų. Tėvai gali ramiai darbuotis, - pasakojo meras. - O dėl mokyklų - esame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įkaitai. Vyksta mokyklų tinklo optimizavimas, kuris turi neigiamą atspalvį. Turime rūpesčio. Mūsų tikslas yra išlaikyti ugdymo įstaigas gyvenvietėse, kurios yra. Bet koks švietimo įstaigos uždarymas miestelyje jį pasmerkia myriop. Socialinis gyvenimas tada blėsta."

Kita vertus, Ignalinos rajoną labai pabėgę didmiesčių gyventojai, kurie čia turi sodybas, savaitgaliais ilsisi miškuose, prie ežerų. Čia verda gyvenimas.

„Na, o jauni žmonės važiuoja dirbti į miestus, jie veržlūs. Faktas, kad mūsų rajonas demografiškai yra vyriausias", - pridūrė L.Ragaišis.

Kaip ir kitur regionuose, taip ir Ignalinoje dėl sveikatos sistemos yra poblemų. „Visi nori medikų, visi kelia algas gydytojams, bet maža ligoninė nesugeneruoja tiek pinigų, kiek prašo medikai darbo užmokesčio. Kalbu apie ligonines, ne poliklinikas.

Galvojant strategiškai, mažų ligoninių Lietuvai reikia dėl kelių priežasčių: kad paslauga būtų suteikta vietoje; būtų nuimtas srautas nuo centrinių ligoninių; o jeigu būtų pandemija, ir nebūtų regioninių ligoninių, tai tas srautas atsilieptų didžiosioms ligoninėms, - kalbėjo meras. - Jeigu nebus medicinos, tai provincijos gyventojams - Ignalinos, Zarasų, Akmenės, Skuodo - lieka retorinis klausimas, kodėl mes čia turime gyventi? Jei nėra pirmosios pagalbos, medicinos, bankai išeina iš regionų, paslaugos eina į didžiuosius centrus... Negalima visko tik pinigais matuoti. Lietuva nėra vien Vilnius. Lietuva yra visa Lietuva."

Ignalinos rajono savivaldybė sako esanti atvira investuotojams. L.Ragaišio teigimu, tokiose vietose, kaip Ignalina, Švenčionys, Zarasai negalima statyti vėjo jėgainių dėl priešlėktuvinės gynybos zonų, bet saulės jėgainių statyboms savivaldybė atvira. Tiesa, čia irgi ne viskas paprasta, nes Ignalinoje daug rekreacinių zonų, ir pastatyti didžiulius plotus saulės jėganių irgi ne visais atvejais galima.

„Ateina didelės kompanijos su planais užtstatyti tomis saulės jėgainėmis. Kalbama apie 500-800 ha sklypus. Iš mūsų pusės viskas atvira, sąlygos yra, bet jie nuomojasi iš privataus sektoriaus. Daug sąlygų dėl prisijungimo prie tinklo, ne visur tą galima daryti. Prisijungimo vietos prie tinklo irgi yra baigtinės. Jiems patogiau, paprasčiau pas privatininkus", - aiškino meras.