3 nuotr.„35-eri metai Klaipėdos universitetui, lyginant su pasaulio universitetais, tai kūdikystės amžius, mes esame dar tik brendimo stadijoje. Šiame natūralaus vystymosi etape Klaipėdos universitetas jaučiasi kaip neišnešiotas kūdikis, kurio plaučiams reikalinga papildoma ventiliacija.
Deja, iš miesto savivaldos pusės, kol kas, nėra elementaraus supratimo, kad palyginti dar visai jaunam uostamiesčio universitetui būtinas palaikymas. Kartais man atrodo, Klaipėdos miestas dar nėra pribrendęs turėti savo universitetą. Šia prasme mes galime pajuokauti, ironizuoti, nors išties tai rimta uostamiesčio problema", - išskirtiniame interviu portalui „Vakarų ekspresas" teigia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Kalbamės su gerb. rektoriumi, prof. dr. Artūru Razbadausku naujųjų mokslo metų išvakarėse. Berods, Klaipėdos universitetui šie metai išties ypatingi, jubiliejiniai?
Taip, šiemet sukanka 35-eri metai, kai 1990 m. spalio mėn. 5 dieną buvo pasirašytas Klaipėdos universiteto steigimo dokumentas, o realiai uostamiesčio universitetas savo darbą pradėjo 1991 m. rugsėjo pirmą dieną. Todėl šie mokslo metai tai įžanga į 35-erių metų jubiliejų, kurio paminėjimą užbaigsime 2026 metų vasarą.
Kaip žinote, praėjusiais mokslo metais KU Sveikatos mokslų fakultetas (dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė) pažymėjo 25-erių metų jubiliejų. Šiuo metu tai išties inovatyvus, dinamiškas tarpdisciplininis sveikatos mokslų kompetencijų centras, telkiantis mokslininkus, dėstytojus, praktikus mokslo ir studijų, projektinei veiklai, vykdantis visuomenės sveikatinimą ir švietimą. Išties džiugu, jog fakultetas kasmet stiprėja, vis daugiau studentų renkasi studijas KU Sveikatos mokslų fakultete.
Be abejo, labai svarbi dedamoji yra Klaipėdos universiteto ligoninė, ženkliai įtakojanti ne tik sveikatos, bet ir medicinos mokslus. Šia prasme brandiname daug minčių, universitetas ketina plėsti medicinos mokslą, savarankiškai rengti rezidentus.
Darbuotis į Klaipėdos universiteto ligoninę atvyksta daug jaunų gydytojų iš emigracijos. Čia jie atranda galimybę tobulintis ir prisidėti prie naujų specialistų rengimo. Todėl šiais metais KU Sveikatos mokslų fakultete atsirado nauja programa - išplėstinės slaugos praktika, kurią mums pagaliau, įveikus didelę konkurenciją, pavyko patvirtinti. Nuo akademinių metų pradžios Sveikatos mokslų fakultete bus rengiami išplėstinės slaugos praktikos specialistai. Tai reiškia, jog dalį gydytojų kompetencijų ateity perims KU studijavę slaugytojai, jie galės išrašyti receptus pacientams.
Prieš pradedant naujuosius, jubiliejinius mokslo metus, kokie yra jūsų, kaip KU vadovo, rektoriaus lūkesčiai, viltys, kas naujo planuojama artimiausiu metu? Kaip vertinate universiteto pasiruošimą akademiniam darbui?
Klaipėdos universitetas, kaip ir kiti pasaulio universitetai, įgyvendina keturias veiklos misijas. Visų pirma, tai yra STUDIJOS. Kiekvienais metais mes pritraukiame vis daugiau studentų. Studijų prorektorės Rasos Grigolienės teigimu, iš viso studijomis uostamiesčio universitete šiemet susidomėjo virš 6000 stojančiųjų, iš kurių apie 4000 teikė prašymus studijuoti pirmojoje studijų pakopoje.
Studijuoti į Klaipėdos universitetą šiais metais pakviesta apie 14 proc. daugiau stojančiųjų nei 2024 m. Džiugina tai, kad šiemet, lyginant su praeitais metais, sulaukėme apie 30 proc. daugiau studijuojančiųjų, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Tai yra labai svarbu ne tik universitetui, bet ir Klaipėdos miestui.
Kuo daugiau jaunų žmonių studijuoja KU, tuo daugiau jų dalyvauja uostamiesčio gyvenime, jaunimas aktyviai įsijungia į įvairias kultūrines veiklas, prisideda prie savanorystės iniciatyvų ir kt.
Antroji misija - MOKSLAS mūsų universitete nuolat stiprėja. Klaipėdos universitetas vienintelis Baltijos šalyse turi savo laivyną. Jį sudaro mokslinių tyrimų laivas „Mintis", mokomasis burlaivis (gafelinė škuna) „Brabander" ir jūrinė dvistiebė jachta „Odisėja". Kiekvienas laivas turi savo paskirtį.
Laivai „Odisėja" ir „Brabander" naudojami mokomojo buriavimo, laivavedybos mokymo, nardymo, paukščių stebėjimo tikslais. Laivo „Mintis" darbai sietini labiau su moksliniais tikslais, atlieka mokslinius tyrimus Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, vykdo Arkties ekspedicijas. Be abejo, tai išskirtinė Klaipėdos universiteto mokslinės veiklos sritis, kuria pagrįstai galime didžiuotis.
Trečioji svarbi Klaipėdos universiteto veiklos misija - SOCIALINIS POVEIKIS miestui per sportą ir kultūrą, per įvairius meno kolektyvus.
Šia prasme ypač populiarus, aktyviai uostamiestyje besireiškiantis, daugybę apdovanojimų pelnęs KU studentų mišrus choras „Pajūrio aidos" (vad. prof. Algirdas Šumskis), KU tautinio meno ansamblis „Vytinė" (meno vadovas - prof. dr. Vidmantas Mačiulskis, šokių grupės vadovė - Kamilė Butkienė, instrumentinės muzikos vadovas - Juozas Staniulis), kuriam pernai per 30 metų jubiliejaus šventę buvo įteiktas „Aukso paukštės" apdovanojimas už nominaciją „Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas".
Mano ir Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Rimanto Balsio iniciatyva 2018 metais įsteigtas KU Studentų teatras aktyviai dalyvauja įvairiuose Vakarų regiono, respublikos ir tarptautiniuose projektuose bei festivaliuose.
Nuo 2020 metų KU studentų teatras, kuriam vadovauja režisierė-pedagogė dr. Jūratė Grigaitienė ir aktorė, režisierė, renginių vedėja, scenos kalbos dėstytoja doc. Virginija Kochanskytė, įsiliejo į tarptautinės universitetų teatrų asociacijos narių gretas. Kasmet su nauju spektakliu dalyvauja tarptautiniame universitetų teatrų forume, kurį organizuoja VILNIUS TECH teatro studija „Palėpė" (vadovas Olegas Kesminas). 2021 m. šis forumas buvo surengtas Klaipėdoje.
Dalyvavo universitetų teatrų trupės iš Rumunijos, Čekijos ir Lietuvos. KU teatro veikloje dalyvauja įvairių fakultetų ir specialybių studentai. Studentų teatras - puiki terpė jaunų žmonių saviraiškai, kūrybiniams ir bendravimo gebėjimams skleistis.
Pastaruoju metu atgyja KU sportinių šokių kolektyvas „Danė", legendinio sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra" tąsa. Džiugina pernai įsteigta KU teatro studija „Šauksmas" (meno vadovas-režisierius, skaitovas Domininkas Malajevas) ir KU gitaros studija „Marinis" (meno vadovė, profesionali pedagogė Nina Norgelė Dzimidienė). Gitaros studijos tikslas - suburti koncertinę grupę, galinčią atstovauti universitetui įvairiuose festivaliuose, konkursuose, dalyvauti KU renginiuose, koncertinėse programose.
Sakyčiau, dar vienas išskirtinis Klaipėdos universiteto bruožas, siekiant pritraukti, visapusiškai ugdyti jauną žmogų, universitetiniu lygmeniu tiriama ir propaguojama vydūnistika, Mažosios Lietuvos šviesuolio Vilhelmo Storostos Vydūno filosofinės idėjos, jo raštai bei kultūrinė veikla.
KU Sveikatos mokslų fakultetas kasmet, pažymint Vydūno gimtadienį, kovo 22 dieną rengia tarptautines mokslines-praktines konferencijas „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu". Ši graži ir prasminga Klaipėdos universiteto tradicija, gyvuojanti daugiau nei du dešimtmečius, 2019 metais inspiravo KU kultūros renginių ciklą „Vydūnas - Tautai ir valstybei", kurio 25-asis renginys „Vydūno šviesa - jaunajai kartai"-3 tradiciškai vyks rugsėjo 1-ą, Mokslo ir žinių dieną, prie Vydūno paminklo Klaipėdoje.
Na, o ketvirtoji Klaipėdos universiteto misija - kuriamos INOVACIJOS. Puikus pavyzdys, Lietuvoje gerai žinoma, daug pasiekusi prof. dr. Tatjanos Paulauskienės vadovaujama mokslo įmonė taiko naujausias biotechnologijas, kurios efektyviai pasitarnauja kovoje su gamtos tarša, specialios bakterijos naikina kenksmingas naftos medžiagas Baltijos jūroje.
Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda atlieka kompleksinius tyrimus, kuriais siekiama įvertinti, ar augalinės kilmės dyzelinas HVO100 gali būti pritaikytas Lietuvos geležinkelių transporte kaip tvaresnė alternatyva įprastam kurui. Tyrimus atlieka KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūrų inžinerijos katedros bei KU Jūros tyrimų instituto jungtinis mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas prof. habil. dr. Sergejaus Lebedevo.
Šios keturios mano išvardintos Klaipėdos universiteto veiklos misijos yra labai svarbios ne tik Klaipėdos miestui, Vakarų regionui, bet ir visai Lietuvai. Tai svarbu mūsų šaliai net ir gynybiniu kontekstu.
Klaipėdos universitetas kartu su Europos kosmoso agentūra vykdo tarptautinius projektus, stebi specialios paskirties mokslinius laivus ir kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Tokiu būdu uostamiesčio universitetas, prevencijos prasme, duoda naudos mūsų valstybei, prisideda prie saugumo užtikrinimo.
Niekam ne paslaptis, jog tarp universitetų nuolatos vyksta konkurencinė kova. Kuo išskirtumėte Klaipėdos universitetą, lyginant su kitais Lietuvos universitetais?
Visų pirma, pats miestas, miesto valdžia turėtų suprasti Klaipėdos universiteto svarbą, ko dabar labai pasigendame. Mes pasigendame miesto valdžios supratimo ir palaikymo.
Kuomet miesto tarybos nariai, žinomi politikai, milijonieriai, viešai pareiškia, jog Klaipėdos universitetas yra silpniausia grandis ir apskritai nereikalingas Klaipėdai, tai tik parodo, koks yra menkas jų išsilavinimas ir kad jie apskritai neturi elementaraus supratimo nei apie miesto valdymą, nei apie patį miestą. Mano nuomone, tai išties didelė problema, kurią būtina spręsti.
Kaip žinote, Klaipėdos universiteto EU-CONEXUS partneris yra Rostoko universitetas. Atvykstant į Rostoko miestą mus pasitinka stendas su užrašu: „Sveiki atvykę į Hansą ir universiteto miestą!".
35-eri metai Klaipėdos universitetui, lyginant su kitais pasaulio universitetais, tai kūdikystės amžius, mes esame dar tik brendimo stadijoje. Šiame natūralaus vystymosi etape Klaipėdos universitetas jaučiasi kaip neišnešiotas kūdikis, kurio plaučiams reikalinga papildoma ventiliacija. Deja, iš miesto savivaldos pusės, kol kas, nėra elementaraus supratimo, kad palyginti dar visai jaunam uostamiesčio universitetui būtinas palaikymas.
Kiekvienas jaunas žmogus, matantis galimybę studijuoti universitete prie Baltijos jūros, turėtų matyti ir miesto pasirengimą suteikti socialines ir kultūrines galimybes jaunimui. Studentams reikia ir naktinių klubų, ir kur kas daugiau.
Pavyzdžiui, artėjant naujiems mokslo metams pasigendame renginių moksleiviams ir studentams, organizuojamų uostamiesčio valdžios iniciatyva, todėl Klaipėdos universitetas rugsėjo 1-ą dieną, 15 val. kviečia visą akademinę bendruomenę atvykti prie Vydūno paminklo Klaipėdoje ir dalyvauti mūsų tradiciniame kultūros renginyje „Vydūno šviesa - jaunajai kartai"-3.
Kita vertus, Klaipėdos miestui jaunimo labai trūksta. Vien tik Klaipėdos universitetas šios problemos tikrai neišspręs, todėl mums būtina veikti išvien, drauge su miesto valdžia, savivalda. Reikėtų pritraukti kur kas daugiau jaunų žmonių, kurie norėtų uostamiestyje studijuoti, darbuotis, gyventi. Dabar gi jaunimui dažnai kyla dilema: kur studijuoti, užsienyje ar Lietuvoje?
Juolab, kad ir Lietuvoje ta rinka nėra labai didelė. Kartais man atrodo, Klaipėdos miestas dar nėra pribrendęs turėti savo universitetą. Šia prasme mes galime pajuokauti, ironizuoti, nors išties tai rimta uostamiesčio problema. Tikiuosi, politinės valdžios supratimas ir palaikymas atsiras su laiku, o dabar Klaipėdos universitetas gyvuoja pagrinde per projektines veiklas tarptautiniame kontekste EU-CONEXUS.
Pavyzdžiui, kaip tik dabar, naujųjų mokslo metų išvakarėse, mes esame pakviesti su KU burlaiviu „Brabander" atvykti į Rostoką dalyvauti šventiniuose renginiuose. Šis miestas apsiėmė finansuoti mūsų kelionę, nes jiems tai yra įdomu pažintiniais tikslais.
Taipogi prancūzai, vokiečiai, latviai kviečia mus atvykti, nes nori iš arčiau susipažinti su Klaipėdos universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander". Štai toks skirtumas tarp užsienio šalių supratimo, vertinimo, ir nacionalinės bei Klaipėdos miesto valdžios.
Kol kas veikiau formaliai mes esame jūrinė valstybė. Galėčiau tik pritarti KU profesoriaus, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus, dr. Vasilijaus Safronovo nuomonei: „Turėti priėjimą prie jūros ir būti jūrine visuomene yra du visiškai skirtingi dalykai". Neseniai sukako šimtas metų kaip Klaipėda buvo prijungta prie Lietuvos, tad nacionaliniu lygmeniu jūrinės tapatybės klausimas tebėra aktualus mūsų valstybei.
Reziumuojant, interviu pabaigai, brendimo stadijoje sėkmingai veikiantis Klaipėdos universitetas, nepaisant visų trikdžių bei laikmečio iššūkių, tikėtina, ir toliau augs, stiprės, išliks konkurencingas ir matomas ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir pasaulyje?
Į Klaipėdos universiteto ateitį žvelgiu pozityviai. Mūsų universitetas dinamiškas, sparčiai augantis universitetas, siekiantis tapti Baltijos regiono universitetų lyderiu. Aiškiai matome, jog uostamiesčio universitetas stiprėja, nepaisant laikmečio iššūkių bei politinių tendencijų.
Pavyzdžiui, netgi JAV universitetų biudžetai pastaruoju metu yra mažinami. Mes galime pasidžiaugti tuo, kad Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei, kaip ir Vilniaus universitetui, surėmus pečius iš vidaus, drauge su Klaipėdos verslo rėmėjų pagalba, pavyko įsteigti neliečiamo kapitalo KU Ateities paramos fondą.
Žodžiu, tarptautinis EU-CONEXUS Klaipėdos universitetas 35-erių metų jubiliejaus išvakarėse yra pasiryžęs toliau žengti tvirtais žingsniais, plėsti ir tobulinti infrastruktūrą, kurti savo ateitį.
Dėkui už pokalbį. Geriausios kloties, sėkmingo, darnaus, sutelkto darbo visai Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei, garbingai pasitinkant 35-erių metų jubiliejų!..
