Rita Tamašunienė: sieksime, kad tos pačios lyties poros nebūtų lyginamos su prigimtine šeima

„Sieksime, kad (tos pačios lyties asmenų poros – ELTA) nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima ir su prigimtinės šeimos teisėmis, kalbant apie vaikus ir panašiai“, – interviu Eltai sakė R. Tamašunienė.

Ministrė teigė neatmetanti, kad parlamentui bus siūloma priimti artimo ryšio sąvoką įteisinančias įstatymo pataisas.

Jos įsitikinimu, nors KT kalba apie poreikį įteisinti partnerystę, šis klausimas visuomenėje esą vis dar kelia pasipiktinimo bangas, tad jo forsuoti nereikėtų.

„Negalime per jėgą primesti daugumai žmonių tai, kas jiems nepriimtina, nes iššauksime pasipiktinimo bangą“, – akcentavo R. Tamašunienė.

– Teisingumo ministerija turėtų įgyvendinti KT nutarimą dėl partnerystės. Jūs, kalbėdama šia tema, užsiminėte, jog matote dvi alternatyvas, tai yra partnerystės ir artimo ryšio projektus. Kokiu keliu visgi eisite?

– Partnerystės įstatymo nėra nei Vyriausybės programoje, tai nėra nei mano, kaip ministrės, vienas iš pagrindinių tikslų. Bet reikia KT nutarimo paisyti, ieškoti sprendimų, nes teisinius praktinius klausimus, kurie kyla vienos lyties asmenims, reikėtų išspręsti. Mes manytume, kad reikėtų grįžti prie pasiūlymo dėl artimo ryšio įstatymo ir sureglamentuoti tuos santykius šituo įstatymu arba kita alternatyva – imtis Civilinio kodekso pataisų – tiek antros, tiek ir penktos knygų.

Pats partnerystės įstatymas turi didelį ideologinį užtaisą, jis sukelia labai daug prieštaravimų visuomenėje. Visuomenė skaldosi tuo klausimu, buvo organizuojamos protesto akcijos ir palaikančiųjų, ir prieštaraujančiųjų šiam įstatymui. (...)

Socialdemokratai, kaip didžiausia frakcija, greičiausiai norės partnerystės įstatymo, suteikiančio platesnes teises vienos lyties asmenims. Komitetai, Seimo nariai tokią teisę turi, tik pasikartosiu – reikia pripažinti, kad praeitą Seimo kadenciją, kai parlamente buvo dvi liberalios frakcijos ir taip pat konservatorių frakcija, balsavimas dėl partnerystės įstatymo neįvyko, nes net ir iš tų liberalių frakcijų buvo narių, kurie tiesiog nebalsavo už tokį įstatymą, nes jie vertina savo rinkėjų nuomonę. Ta rinkėjų nuomonė – ką ir apklausos rodo – nėra tokia palanki šitiems klausimams spręsti. Taigi, galvoju, neturėtume kelti tų bangų būtent šito klausimo sprendime, o turėtume atlikti tai, kas yra numatyta Vyriausybės programoje. (...)

Norėtųsi, kad Vyriausybės darbas būtų sklandus ir nesutarimų nebūtų. Kad taip neatsitiktų, Lietuvos valstiečių žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasiūlė priedą prie koalicinės sutarties, kur pasakoma aiškiai, jog jungiamės prie koalicijos su tam tikromis sąlygomis. Tad ir premjerė, ir socdemai žino mūsų poziciją šituo klausimu ir nemanau, kad labai tikisi, jog liberalus įstatymas iš šitos ministerijos galėtų išeiti.

– Ar teisingai suprantu, kad įmanomas scenarijus, jog Teisingumo ministerija parengs ne partnerystės įstatymą, o pasiūlys Seimui priimti artimo ryšio projektą?

– Įmanoma. Mes tikrai ieškome sprendimų ir greitai jų negaliu pažadėti, nes net ir mėnesio nesame dar pradirbę. 

– Bet ar artimo ryšio projektu bus įgyvendintas KT nutarimas dėl partnerystės?

– Bet toks projektas kažkiek pagerins teisines spragas, su kuriomis susiduria vienos lyties asmenys. Juo labiau, kad KT nepasakė termino, kada tai (įstatymo pataisų dėl porų gyvenimo ne santuokoje priėmimas – ELTA) turi įvykti. Tai, man atrodo, reikia platesnės diskusijos visuomenėje. Negalime per jėgą primesti daugumai žmonių to, kas jiems nepriimtina, nes iššauksime pasipiktinimo bangą.

– O bent šios Vyriausybės kadencijos metu bus pateiktas vienoks ar kitoks projektas, kuris spręstų klausimą dėl partnerystės?

– Galvoju, kad socialdemokratai, kaip ir premjerė sakė, kiti kolegos tikriausiai ketina tą daryti. 

– Bet ar ministerija teiks kokį nors įstatymo projektą?

– Partnerystės įstatymo teikti neketiname. (...) Bet taip, mes ketiname teikti projektą, tik norime aiškiai pasakyti, kad bus stengiamasi išvengti (tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo – ELTA) sulyginimo su prigimtine šeima, kas, mūsų vertinimu, yra įrašyta į Konstituciją. 

– Stengsitės, kad tos pačios lyties asmenų poros nebūtų lyginamos su šeima?

– Taip. Sieksime, kad (tos pačios lyties asmenų poros – ELTA) nebūtų sulyginama su prigimtine šeima ir su prigimtinės šeimos teisėmis, kalbant apie vaikus ir panašiai.

– Kokių pagrindinių darbų ketinate imtis kalėjimų infrastruktūros srityje?

– Paskutiniai kalėjimų duomenys rodo, kad šios įstaigos nėra pilnai užpildytos – užpildymas jose siekia apie 80 procentų. Matome, kad baudžiamoji politika Lietuvoje krypsta ta kryptimi, kad už sunkiausius nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis. Čia baudžiamoji politika stiprėja. Tačiau už nesunkius nusikaltimus baudžiamoji politika lengvėja. Tokiu būdu buvo siekiama balanso. Aišku, 2027 m. reikės atlikti bausmių politikos vertinimą. Matome, kad labai dažnai už lengvesnius ir apysunkius nusikaltimus skiriama alternatyvi bausmė, nebūtinai susijusi su laisvės atėmimu.

Vedu prie klausimo, ar Lietuvai reikalingas naujas kalėjimas. Tai, be abejo, išspręstų kitas problemas, kaip tarpstančios subkultūros, kamerinio tipo patalpų atsiradimas, dėl ko pareigūnams dirbti būtų lengviau. Bet mes bandome esamoje kalėjimų infrastruktūroje gerinti sąlygas, ieškoti sprendimų. Taigi, kartu su Kalėjimų tarnyba šia kryptimi ir bandysime gerinti nuteistųjų gyvenimo kalėjimuose sąlygas. Verta pastebėti, kad mažėja nuteistųjų skundų dėl kalinimo sąlygų, bet dar yra skundžiamasi kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl netinkamo pareigūnų elgesio ir panašiai. 

Ir Vyriausybės programoje nėra numatytos tokios priemonės, kaip naujo kalėjimo statybos. Antra vertus, naujo kalėjimo, numatyto Šiauliuose, projektas šiuo metu yra teisme, laukiame teismo sprendimo. Bet reikia įvertinti ir tai, kad nėra skirtas finansavimas šiais biudžetiniais metais naujam kalėjimui. Aišku, man reikia ir pačiai nuvažiuoti, pamatyti, įvertinti ir su įstaigų vadovais aptarti, kokias mes turime galimybes gerinti (kalėjimų – ELTA) infrastruktūrą, sąlygas ir nuteistiesiems, ir pareigūnams, kurie vykdo savo pareigas, nes tai susiję ir su jų saugumu.

Naujas kalėjimas yra imlus finansams projektas, jis reikalauja daug lėšų. Tikrai kalėjimas, deja, nėra didelis prioritetas šiai Vyriausybei.

– Kitaip tariant, jūs nesate linkusi palaikyti idėjos dėl naujo kalėjimo statybų ir verčiau siektumėte gerinti esamų kalėjimų infrastruktūrą?

– Šiuo metu aš taip galvoju, bet tikrai reikia platesnio įvertinimo. 

– Profsąjungos atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu fiksuoti trys atvejai, kai nuteistieji kalėjimuose užpuolė pareigūnus. Ar turite planų, kaip pagerinti šių pareigūnų saugumą?

– Kiekvienoje įkalinimo įstaigoje pareigūnų turi būti pakankamai, nes pats pareigūnų skaičius yra labai svarbus jų saugumui.

Antras dalykas – pareigūnai turi laikytis nustatytų darbo tvarkų. Jūsų minėtais atvejais atliekami tyrimai, bet iš man pateiktos informacijos matyti, kad patys pareigūnai dažnai pasielgia neapgalvotai konkrečioje situacijoje. Taigi, įstaigų vadovybė turi užtikrinti nuolatinius pareigūnų mokymus, kad jų savisaugos instinktas būtų stipresnis. 

Matome, kad įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų skaičiaus tendencijos nėra ypatingai geros, darbo užmokestis nėra patrauklus, darbo sąlygos yra tikrai labai sudėtingos. Čia dėsiu akcentą – sieksiu, kad į tarnybą ateitų daugiau pareigūnų, kad mūsų sistemos pareigūnai neiškristų iš bendro darbo užmokesčio didėjimo modelio.

– Ar kitų metų biudžete numatytas kalėjimuose dirbančių pareigūnų algų didinimas?

– Taip, visiems pareigūnams algos bus didinamos 5 procentais. Reikia nepamiršti Probacijos tarnybos, kurioje dirba daug moterų ir kurių darbo užmokestis yra žemiausias, kalbant apie startinį darbo užmokestį. Šiais metais bandome spręsti šią problemą ir didinti algų koeficientus. (...)

– Koks šiuo metu yra kalėjimuose dirbančių pareigūnų trūkumas?

– Pareigybių skaičius – 3 247, iš jų užimtos – 2 547, tad pareigūnų trūkumas yra apie 21 procentas.

– Ar, jūsų vertinimu, bausmių politikoje yra sričių, kuriose už nusikaltimus baudžiama per griežtai, arba atvirkščiai – per švelniai? 

– Didelių intervencijų į baudžiamąją politiką neplanuojame. (...) Tiesa, yra Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kurios nukreiptos bausmių griežtinimo linkme, kalbant apie tokius nusikaltimus, kaip prekyba žmonėmis, korupcija, vaikų seksualinis išnaudojimas. 

– Jau kurį laiką kalbama apie augantį seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus skaičių. Gal tai yra sritis, kurioje ir be ES direktyvų ketinama griežtinti bausmes? Seime, pavyzdžiui, jau kurį laiką kalbama apie poreikį įteisinti viešą pedofilų registrą.

– Buvau viena iš iniciatorių to registro. Su kolegėmis važiavome į Lenkiją pažiūrėti, kaip ten veikia seksualinių nusikaltėlių registras, kurio dalis duomenų yra viešinama. Ten veikia interaktyvus žemėlapis, kuris rodo, kur tas (teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus – ELTA) asmuo yra šiuo metu – švietimo įstaigos, susirūpinę tėvai gali matyti visas tas grėsmes. 

Pas mus minėta sistema buvo patobulinta – buvo įvesti QR kodai. Aišku, reikėjo taisyti sistemą, nes net ir tiems žmonėms, kurie neturi kontaktų su nepilnamečiais, buvo taikomi tie reikalavimai. Tiesa, nedarysiu skubotų išvadų, nes sistema tik pradėjo veikti. 

Aišku, nepilnamečių apsaugą reikia stiprinti, nes matome pavojingas nusikaltimų, daromų socialiniuose tinkluose, tendencijas. Jauni žmonės, vaikai internete domisi viskuo, bet ten randama informacija ne visada yra jiems naudinga. (...) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jau ir didžiosios socialinių tinklų platformos imasi tam tikrų ribojimų nepilnamečiams.

– Tyrimams dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus vadovaujantys prokurorai pastebi, kad dažnai patys tėvai tiesiog nesidomi, nemato, kuo jų atžalos užsiima socialiniuose tinkluose, su kuo bendrauja. Esą taip laiku neužkertamas kelias, pavyzdžiui, vaikų įtraukimui į pornografiją.

Galbūt reikalinga ieškoti priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami labiau domėtis jų vaikų elgesiu internete? Taip pat vis pasigirsta nuomonių, kad nepilnamečiams prieiga prie socialinių tinklų turėtų būti ribojama griežčiau. 

– Reikia įvertinti, ar reikalingas papildomas teisinis reguliavimas, nes, pavyzdžiui, jau kuriamos programėlės tėvams, kurių pagalba galima apriboti nepilnamečių galimybes naudotis internetu, socialiniais tinklais. Labai svarbi, mano vertinimu, yra šioje vietoje tėvų švietimo svarba: suprantu, kad, kai vaikas užimtas, jis nieko nereikalauja, nieko neklausia, bet klausimas, ar tas turinys internete, kurį vaikas mato prieš savo akis, jam yra naudingas, tinkamas. Taigi, čia svarbus ir tėvų dėmesys vaikams. Tai galbūt yra labiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klausimas. (...) Aišku, iš vaikų telefonų neatimsime, neliepsime tėvams atjungti vaikams interneto, to tikrai nebus, bet reikia kalbėti apie tai, kad interneto turinys turi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį nepilnamečiams. 

– Noriu paklausti apie ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos, dezinformacijos. Pastaruoju metu teismai yra gavę ir iki šiol tebenagrinėja ne vieną bylą, kur asmenys teisiami dėl neapykantos kalbos, dėl to, kad yra kvestionuoja istorinę praeitį, dezinformuoja. 

Ar, jūsų manymu, čia reikalingi kokie nors pokyčiai? Kitaip sakant, kaip reaguoti į tuos asmenis, kurie viešai ir atvirai užsiima dezinformacija ar tyčiojasi iš kitų žmonių, mažumų?

– Aš asmeniškai žodžio laisvės nesuabsoliutinčiau kaip visiškos laisvės. Vis tiek mes, ypač politikai, atsakingas pareigas užimantys žmonės, turime suprasti savo žodžio svorį, nes tas žodis gali sukelti visuomenėje skirtingus vertinimus, gali būti pateiktas kaip dezinformacija, kaip neapykantos kalba, patyčios, neapykantos kurstymas. 

Bet jūs kalbate apie bylas, o aš matau teismų sprendimus. Teismai, kaip nepriklausoma institucija mūsų valstybėje, geba įvertinti ir priimti sprendimus bylose. 

Tai yra tam tikra prasme ir demokratijos pasekmė, nes mes turime žodžio laisvę, kiekvienas turime savo nuomonę, įsitikinimus, tą mums garantuoja ir Konstitucija. Bet kartu reikia kalbėti ir apie politinės kultūros prasmę. Be to, atrodo, kad įsivyravo patyčių kultūra, kurią matome viešojoje erdvėje. Nemanau, kad reikia imtis priemonių ir riboti žodžio laisvę. 

Tiesa, primenu, kad ministerijoje turime iškeltus tikslus – kovoti su neapykantos kalba, ksenofobija, antisemitizmu. Visos šios priemonės yra svarbios, jos bus stiprinamos.

– Šiuo atveju, klausdamas jūsų, turėjau omeny gana akivaizdžiai prorusiškai nusiteikusius veikėjus, galimai skleidžiančius dezinformaciją, šmeižiančius, kurstančius neapykantą. Ar jų atžvilgiu reikėtų imtis papildomų veiksmų?

– Jeigu matytume, kad tas (viešai paskleistų teiginių – ELTA) poveikis buvo ypatingas, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Ar tai buvo nuomonė, ar tai yra neapykantos kurstymo apraiškos? Manau, mūsų teismai tai geba nustatyti. Visai apriboti galimybę pareikšti savo nuomonę tikrai nėra tinkama priemonė, nes tada eitume policinės valstybės kūrimo link, ko tikrai nelinkėčiau.

– O prorusiškumo stiprėjimą Lietuvoje įžvelgiate?

– Ne. Manau, kad kaip tik mūsų visuomenė supranta, jog esame pasienio valstybė, kad tų grėsmių yra labai daug. Gal pavieniai žmonės, to nesuprasdami, tiesiog nori populiarumo. Sunku suprasti jų argumentus. Bet man atrodo, kad iš esmės šiuo klausimu yra sutarimas tarp visų politinių jėgų – mes matome, kas yra prieš Lietuvą priešiškai nusiteikusi valstybė. 

– Sakote, kad visos politinės jėgos turi bendrą supratimą, kas yra mums priešiška valstybė. Ar jūsų partijoje, Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje-Krikščioniškų šeimų sąjungoje, šiuo klausimu nekyla abejonių? Anksčiau ne kartą viešojoje erdvėje keltas klausimas dėl Jūsų partijos lyderio Waldemaro Tomaszewskio, kuris dalyvavo gegužės 9-osios minėjimuose Antakalnio kapinėse, galimo prorusiškumo.

– Šis klausimas uždavinėjamas nuolat. Tai buvo prieš 13 metų, kuomet dar buvo švenčiami tie minėjimai, kurių metu karo veteranai, užsikabinę tą juostelę (Georgijaus juostelę – ELTA), sukūrė tokią situaciją, iš kurios sudėtinga išeiti.

Tai yra sena istorija ir, manau, nė vienas požymis nerodo, kad esame galvojantys kitaip. Kaip tik, mus vertina kaip patikimus partnerius, mes esame pakviesti į valdančiąją koaliciją ir stengsimės kartu su Vyriausybe įgyvendinti programą. Tokie nuogąstavimai yra pertekliniai, tai yra etiketės užklijavimas ir bandymas dar ja apklijuoti visus mūsų partijos narius. Esame labai patriotiški, labai mylime savo valstybę, įdėsime visas pastangas, kad joje būtų saugu ir Lietuva turėtų gražią ateitį.