Rūdninkų karinio miestelio projektui EIB skolina 540 mln. eurų

Iš viso Rūdninkų karinio miestelio projektas kainuos apie 1,2 mlrd. eurų.

Finansavimas bus skirtas 11 kilometrų kelių nutiesimui, apie 150 pastatų statyboms, įskaitant medicinos, apgyvendinimo, mokymo patalpas, angarus, sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir kitus statinius.

„Tai – svarbus žingsnis, rodantis, kaip mes remiame Europos saugumo stiprinimą. Finansuodami didelio masto karinės infrastruktūros statybą, parodome, kad esame pasirengę tenkinti kintančius regiono gynybos poreikius“, – pranešime cituojama EIB prezidentė Nadia Calviño.

Paskola patvirtinta birželio 19 d. Liuksemburge vykusiame EIB Direktorių valdybos posėdyje. 

Šis pritarimas atveria kelią teisinėms ir finansinėms deryboms dėl paskolos, jos turėtų įvykti per artimiausius mėnesius. 

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, šis EIB sprendimas yra aiškus ženklas, kad Europos atsparumas prasideda nuo bendros valstybių atsakomybės.

„Ši investicija yra istorinis įvykis stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir NATO kolektyvinę gynybą“, – pranešime cituojama ji.

„Jau matome finansinės diplomatijos rezultatus ir galime drąsiai teigti, kad EIB dalyvavimas prisidės ne tik prie Lietuvos skolos tvarumo ir stipresnės fiskalinės pozicijos, bet ir prie mūsų šalies saugumo“, – teigė su EIB vadovybe susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius.

Paskola skirta pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) schemą karinio miestelio infrastruktūrą vystančioms bendrovėms.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau anksčiau skelbė sudarysianti tris VPSP sutartis. 

Kaip rašė „Verslo žinios“, iš viso potencialių vystytojų atrankoje dalyvavo 12 šalies bendrovių, kurių viena iš atrankos pasitraukė, o „Darnu Group“, „Infes“ ir „Hanner“ nebuvo pakviestos, nes neatitiko reikalavimų. 

Pirmąjį Rūdninkų miestelio projekto etapą vysto bendrovė „Eika Construction“, jį planuojama baigti pusmečiu anksčiau.

Kaip skelbia Finansų ministerija, Rūdninkų karinis miestelis yra strategiškai svarbus NATO rytinių sienų gynybai, nes yra netoli Suvalkų koridoriaus – vienintelio sausumos kelio tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO bei Europos Sąjungos (ES) teritorijos.

170 hektarų plote išsidėsčiusi karinė bazė įsikurs Rūdninkuose, esančiuose maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija.

Bazėje įsikurs iki 4 tūkst. karių ir civilių, įskaitant infrastruktūrą, skirtą aptarnauti Vokietijos brigadą, kurią sudarys iki 500 darbuotojų. 

Antrojo Rūdninkų bazės statybų etapo darbus planuojama pradėti 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje. 

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.