Lietuvai brangiau kainuotų solidarumo mokestis nei į šalį priimti numatytą kvotą migrantų

Kaip numato Migracijos ir prieglobsčio paktas, bendrijai priklausanti valstybė narė gali rinktis, ar priimti numatytą prieglobsčio prašytojų kvotą, ar sumokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Trečiadienį Žmogaus teisių komitete naujųjų ES gairių įgyvendinimo planą pristatęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovas Gintaras Valiulis teigė, kad pakto esminis tikslas yra užtikrinti pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės.

„Šitoje vietoje Lietuvai teks pasirinkti, ar visgi renkamės perkėlinėti asmenis, ar mokėti įnašą, ar kažkaip kombinuoti šituos dalykus“, – sakė jis.

Komiteto pirmininkui Laurynui Šedvydžiui uždavus klausimą, ar Lietuvai labiau apsimokėtų sumokėti solidarumo įnašą, ar priimti nustatytą skaičių prieglobsčio prašytojų, G. Valiulis teigė negalintis duoti konkretaus atsakymo.

„Šiuo metu skaičiai yra tokie, kad mums mokama iš fondų 10 tūkst. eurų už vieną perkėlimą. Mes pagal viską mokėtume 20 tūkst. eurų už vieną neperkeltą asmenį. Bet, paskaičiavus integracijos kaštus, mes matysime pilną vaizdą ir matysime iš tikrųjų, kiek kainuoja tas asmuo. Tai šiuo metu tokio atsakymo mes kaip ir neturime, bet kai turėsime paskaičiavimus, pateiktus iš SADM, mes matysime tą pilną vaizdą“, – sakė G. Valiulis.

Tikina, kad labiau apsimokėtų priimti prieglobsčio prašytojus

Komiteto posėdyje dalyvavusi SADM Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė savo ruožtu teigė, kad pagal dabartinę perspektyvą daug labiau apsimokėtų priimti prieglobsčio prašytojus.

„Pagal tai, kiek mums dabar kainuoja prieglobsčio gavėjų integracija, žiūrint tik lėšas, tai mums brangiau kainuoja mokėti solidarumo mokestį šiuo metu, dabartinėje situacijoje, negu kad priimti tuos žmones“, – sakė ji.

„Bet mes papildomai esame pateikę poreikį Valstybinei duomenų agentūrai, kad gautume truputį daugiau duomenų. Mes neturime duomenų, kiek žmonių lieka po integracijos programos Lietuvoje, kiek jie uždirba Lietuvai arba kiek jie galbūt išlaikomi Lietuvos. Užtat ta ilgalaikė perspektyva truputėlį nėra aiški mums“, – sakė ji.

Finansiniai pakto įgyvendinimo poreikiai: dalį padengtų ES lėšos

Pats pakto nacionalinio įgyvendinimo planas susideda iš dešimties tematinių blokų. Kiekvienas blokas turi finansų poreikį, kuris būtų padengiamas arba iš nacionalinio biudžeto arba ES fondo lėšų.

Pasak G. Valiulio, daugiausiai finansų reikėtų skirti priėmimo sąlygoms, norint įkurti naujas priėmimo agentūros funkcijas ir procedūras. Bendra suma siektų 6,1 milijonų eurų. Tiesa, didžioji dalis (5,3 mln. Eur.) būtų padengta iš ES fondo lėšų.

Tuomet prieglobsčio procedūroms, susijusioms su nauja bylų valdymo sistemos sukūrimu dabartinės MIGRIS sistemos pagrindu, reikėtų 4,2 mln. Eur. Tam tikimasi panaudoti ES lėšas, o numatomus papildomus etatus veikiausiai teks padengti biudžeto lėšomis (1,6 mln. Eur.).

4 milijonai eurų paskaičiuota pasirengimui nenumatytiems atvejams ir krizėms. Kaip teigė G. Valiulis, dėl to yra suplanuotos investicijos į centrų ir kitos priėmimo infrastruktūros įrengimą. Tikimasi, šiam tikslui panaudoti ES fondo lėšas.

Lietuvai taip pat tektų nusimatyti apie 3 milijonus eurų biudžete, jeigu būtų nuspręsta neprisiimti pabėgėlių pagal kvotą.

Pasak G. Valiulio, Lietuvai 2025-2027 metais numatytų ES lėšų suma siekia apie 70 milijonų eurų. Pinigai būtų skirti tiek pakto įgyvendinimui, tiek pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui. 

„Reikia apie 23 milijonų 2025-iems metams ir paskui apie 9 milijonus kasmet. Taigi 2025-2027 metams mūsų poreikiai siektų apie 41 milijoną. Jeigu skaičiuoti iki 2028 m. (...), tai apie 50 milijonų“, – kalbėjo G. Valiulis.

Su pakto įgyvendinimu iš viso susiję 38 nacionaliniai teisės aktai. Keistini 25 iš jų, 5 naikintini, reikės ir 8 naujų teisės aktų.

„Darbai jau pradėti, įstatymų projektus ketiname teikti priėmimui šių metų rudens sesijoje“, – pabrėžė G. Valiulis.

2024 m. gegužės 14 d. priimtu naujuoju ES migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas. Nustatomas visaapimantis požiūris į migraciją ir prieglobstį, grindžiamas solidarumu, atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, siekiant valdyti ir normalizuoti migraciją ilgalaikėje perspektyvoje.

Vasario pradžioje šio pakto įgyvendinimo planas buvo pristatytas ir Seimo Europos reikalų komitete. Tuomet planą pristatęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius išskyrė šešis esminius jo aspektus: efektyvų išorės sienų valdymą, atsparumą krizėms, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, paiešką ir gelbėjimą jūroje, solidarumą ir 2016 m. prieglobsčio sistemos reformos teisėkūrinius pasiūlymus.

Iki 2026 m. birželio EK ir valstybės narės turi pasiruošti pakto įgyvendinimui, t. y. imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.

Viena pakto nuostatų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.