1 nuotr.Pernai žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno 620 tūkst. žmonių – 0,9 proc. daugiau nei 2023 m., skelbia Lietuvos duomenų agentūra (LDA). Taip pat šoktelėjo ir absoliutaus skurdo lygis – nuo 3,6 proc. 2023 m. iki 5,8 proc. pernai. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos Jekaterinos Navickės, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje (ES) – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje.
„Paskelbta statistika tik patvirtina tai, ką mes žinome jau daug metų. Skurdo lygis Lietuvoje yra aukštas, vienas aukščiausių visoje ES. (...) Tai patvirtina, kad skurdo problema nesisprendžia, net esant ekonominiam augimui“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė.
Skurdo rizikos riba praėjusiais metais augo 9,2 proc. nuo 2023 m. – nuo 564 iki 616 eurų vienam asmeniui ir nuo 1185 iki 1294 eurų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo riba, tuo metu, vienam žmogui augo nuo 354 eurų iki 446 eurų, o šeimai su 2 vaikais iki 14 metų – nuo 743 iki 937 eurų.
„Pastaraisiais metais gan sparčiai augo vidutiniai atlyginimai, tačiau mūsų pažeidžiamos grupės, kaip pensininkai, negalią turintys asmenys, vieniši tėveliai su vaikais – jų pajamos auga gerokai lėčiau“, – ūgtelėjusio skurdo priežastis tarp atitinkamų grupių aiškino J. Navickė.
Daugiausiai skurstantys Lietuvoje išlieka vyresni nei 65 metų amžiaus senjorai – 2024 m. 36,9 proc. jų buvo žemiau skurdo rizikos ribos (0,8 proc. augimas nuo 2024 m.). 17,3 proc. dirbančio amžiaus suaugusių ir 19 proc. vaikų gyveno žemiau skurdo ribos.
„Lietuvoje skiriame ženkliai mažesnę dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) socialinei apsaugai, lyginant su ES, ir statistikoje dabar matosi to rezultatas“, – teigė SADM vadovės Ingos Ruginienės patarėja.
Tiesa, LDA statistika rodo, kad socialinės išmokos padėjo daliai gyventojų išvengti skurdo – pernai skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų siekė 29 proc., tačiau po jų mažėjo iki 21,5 proc. (7,5 proc. skirtumas).
Kita vertus, 2023 m. jos buvo efektyvesnės, kadangi prieš jas skurdo rizikos lygis buvo 29,4 proc., o po jų – 20,6 proc. (8,8 proc. skirtumas).
2024 m. socialinės išmokos naudingiausios buvo vienišiems tėvams su vienu ar daugiau vaikų. Iki soc. Išmokų jų skurdo lygis siekė 49,1 proc., o po jų – 31,6 proc. (17,5 proc. skirtumas).
„Skurdo problemos sprendimas yra itin brangus ir kompleksiškas. Vien išmokomis to nepadarysi: reikia ir paslaugų, tobulinti infrastruktūrą, švietimo bei sveikatos sistemas. Tiesa, kai kurioms grupėms išmokos yra labai svarbios – ypatingai pensininkams“, – kalbėjo J. Navickė.
Vyriausybė sieks didinti individualiąją pensijų dalį
Paklausta apie tai, ar didės ir kiek didės pensijos, SADM atstovė pabrėžė šios Vyriausybės tikslą didinti individualiąją pensijų dalį – tą, kuri priklauso nuo žmogaus pajamų, kol jis dirbo.
„Tai yra ir buvo kiekvienos Vyriausybės prioritetas. Praėjusioje kadencijoje dėmesys buvo skirtas pagrindinės pensijos dalies didinimui, o mes prioritetą dėsime ties individualiąja dalimi. Praėjusiais metais jos buvo padidintos tik 1,4 proc. (…) Manome, kad pensijų didinimas ir jo tempas buvo nepakankamas. „Sodra“ pensijoms surenka apie 3 mlrd. eurų ir, šių bei praėjusių metų duomenimis, 900 mln. iš jų nukreips į rezervą“, – teigė J. Navickė.
„Mes bandysime kaip įmanoma sparčiau ir adekvačiau didinti pensijas, ypatingą dėmesį skiriant jų individualiajai daliai“, – sako patarėja.
Didėjo atskirtis tarp kaimų, miestų ir didmiesčių
Pasak LDA duomenų, už skurdo rizikos ribą mažesnes disponuojamąsias pajamas mieste gavo 18 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 24 proc.), kaime – 29,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2023 m., išliko toks pat (penkiuose didžiuosiuose miestuose – sumažėjo 0,3 proc., kituose miestuose – padidėjo 0,5 proc.), o kaime – padidėjo 3,3 proc.
„Turime didelius atotrūkius tarp kaimo ir miesto – jau kurį laiką buvo kalbama apie dvi ar tris skirtingas Lietuvas. Tiesa, tas skurdo rizikos didėjimas yra užkoduotas kaimo vietovėse, kadangi jos sensta – vis didesnė dalis ten gyvenančių yra pensijinio amžiaus ir tai yra pagrindinė problema. Aišku, užimtumas, galimybė susirasti darbą, patogus susisiekimas taip pat yra opios bėdos“, – vardino J. Navickė.
2025 m. Lietuvos biudžete buvo numatyta didžiausią jo dalį (apie 29 proc.) skirti socialinei apsaugai – 6,721 mlrd. eurų. Ši suma sudaro 8,63 proc. praėjusių metų Lietuvos BVP, kuris siekė 77,9 mln. eurų.
