Šalnų padariniai: sodininkai liks be derliaus

Derliaus - tik 20 proc.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) birželį kreipsis į savivaldybes, kad šios pateiktų informaciją apie pavasarinių šalnų padarytą žalą ūkininkams. Apie situaciją Lietuvoje ŽŪM jau informavo Europos Komisiją.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" prezidentė Vitalija KULIEŠIENĖ „Vakaro žinioms" pasakojo, jog pirmosios šalnos pakenkė Alytui ir Kaišiadorims. Tačiau nuo gegužės 5 dienos dvi savaites vyravo šalnos ir Vidurio Lietuvoje, jos apėmė Panevėžį, Šiaulius, Pasvalį, Biržus. „Mes derliaus per visą Lietuvą teturėsime 20 proc. O kai kurie išvis neturės, dabar tas jau matyti. Nuo šalnų niekas nedraudžia, nes draudimo kompanijoms tai per didelė rizika. Jeigu negauni 30 proc. pajamų, įsijungia Vyriausybės parama. Kaip tik deramės", - kalbėjo ji.

Pašnekovė prisiminė 2019 metų šalnas, kurios irgi padarė daug nuostolių sodininkams, tačiau šiųmetinė šalna - dar didesnė.

„Kalbame apie tai, kad reikia sugalvoti programą, kad galėtume nusipirkti techniką, kuri apsaugotų nors dalį sodų. Jau prieš 15 metų prie Bodeno ežero Vidurio Europoje matėme padarytus tunelius, jais apdengti žemaūgiai sodai. Mes tokių dalykų nenaudojame, nes neturime iš ko nusipirkti. Prie Bodeno ežero sodininkai europinėm lėšom pasinaudojo. Kai eina šalčio banga per ežerą, sodai nenukenčia. Tiems sodininkams buvo 80 proc. rėmimas ES", - pasakojo V.Kuliešienė.

Pasak jos, kaimynai lenkai irgi savo intensyviausius sodus apsaugo tokiais tuneliais. Pernai lenkų sodininkai iš Vyriausybės ir ES fondų gavo 111 mln. eurų paramos.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" prezidentė stebėjosi, kad kai kurie savivaldybių merai dar svarsto, ar čia reikia skelbti ekstremalią padėtį, ar ne.

„Jų rinkėjai yra tie patys sodininkai. Pavyzdžiui, Anykščių apskrityje yra du dideli ūkiai ir du mažesni, tai kas turi padėti? Mums reikia išgyventi. Nėra malonu prašyti pagalbos, mums geriau patiems užsidirbti. Jeigu nors kartą gautume normalią paramą ir nusipirktume apsaugos priemones, tikrai nereikėtų prašyti ištiesus ranką", - neabejojo V.Kuliešienė. Jos teigimu, žemės ūkio ministras, kalbėdamas apie pagalbą, siūlo 60 proc. padidinti intensyvumą, bet tas negelbės. „Jeigu perki, pavyzdžiui, už 1000 eurų agregatą, tai 60 proc. tau grąžina valstybė. Bet jeigu duotų paramą tuneliams, gal baigtųsi problemos. Bet tuneliai yra labai brangūs, milijoninės investicijos. Bet tai būtų perspektyvu žemaūgiams sodams, serbentams, braškėms ir taip toliau", - sakė ji.

Atleidžiami nuo įsipareigojimų

Pasak žemės ūkio ministro I.Hofmano, didžiulius iššūkius kelia tai, jog šalnos yra toks reiškinys, su kuriuo lengvai nepakovosi. „Svarbiausia tai, kad priemonės, kuriomis būtų galima apsisaugoti nuo šalnų - nėra, arba jos labai brangios. O priemones, kurios gali šiek tiek gelbėti situaciją, sodininkai turi, jos veikia labai trumpą laiką", - sako I.Hofmanas.

Be to, Žemės ūkio ministerija viešai paskelbė pranešimą, kuriame buvo atkreiptas ūkininkų dėmesys į būtinybę informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), jei dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos ūkininkai negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos ir/arba Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemones.

„Ši informacija yra svarbi siekiant tinkamai vertinti force majeure aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimo ar įsipareigojimų vykdymo tvarkai. Paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtų programų priemonėse, ir dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atleidžiami nuo įsipareigojimų", - informavo Žemės ūkio ministerija. Apie šalnų padarytą žalą ūkininkai turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo.

Šalnos smogia

Remiantis Europos klimato adaptacijos platformos „Climate-ADAPT" duomenimis, Lietuvai per metus tenka 97,8 dienos šalnos per metus. Europos Sąjungoje nuo šalnų stipriau kenčia tik Latvija (102,37 dienų), Estija (104,15), Austrija (119,77), Švedija (143,19) ir Suomija (157,58).

Lietuvoje deklaruota 4000 ha sodų.