Trečiadienį inicijuojamus įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, pristačiusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina – šiuo metu esantis teisinis konfliktas turi būti išspręstas.
„Susiduriame su atvejais, kuomet gydymo įstaigos, pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa, prisiėmusios atsakomybę už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jau apmokėtas teikiamas sveikatos paslaugas iš pacientų neimti papildomų priemokų, šios nuostatos nesilaiko. (...) Todėl šiuo metu esanti teisinė kolizija turi būti sutvarkyta“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Jakubauskienė.
„Kiekvienas iš mūsų turime žinoti, kokias paslaugas gauname, už kokias paslaugas sumoka valstybė ir už kokias paslaugas pacientas gali sumokėti pats“, – akcentavo ji.
Ministrės teigimu, parengti pakeitimai turėtų užtikrinti ne tik tai, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir strateginių šios Vyriausybės tikslų įgyvendinimą.
„Imamės iniciatyvos skaidrinti sveikatos apsaugos sistemą. Esame įsivertinę galimus laikinus nepatogumus. Tačiau, ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas leis pasiekti strateginius tikslus – padidinti paslaugų prieinamumą, mažinti eiles, (...) taip pat gerinti pačių gydytojų savijautą“, – vardijo M. Jakubauskienė.
Per metus pacientai nereikalingai primoka per 40 mln. eurų
Anot jos, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų.
„Daugiausia priemokų pasitaiko už specialistų konsultacijas. (...) Kai paskambiname ir sakome, kad turime šeimos gydytojo siuntimą, mums sako – papildomai primokėkite 50 ar 90 eurų su siuntimu ir dar mes padarysime jums tyrimų. Tai vidutiniškai man kainuos ta paslauga apie 300 eurų. Tą ir moka Lietuvos gyventojai pakankamai dažnai“, – pasakojo ministrė.
Kaip pabrėžė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius, valstybė visuomet apmoka visą teikiamos paslaugos kainą.
„Ministerijos siūlymas yra panaikinti galimybę imti priemokas iš pacientų, kai yra teikiamos paslaugos apmokamos iš Ligonių kasų. (...) Jeigu tai yra visiškai privati konsultacija, visą paslaugos kainą tuomet sumoka pacientas. Tačiau, tarpinio varianto, kai šiek tiek paimama iš Ligonių kasų, šiek tiek paplėšikaujama iš paciento – neturėtų būti“, – aiškino G. Bendorius.
„Šimtuose pacientų skundų matome, kad „dalį paslaugos kainos padengia Ligonių kasos“. Ne dalį paslaugos, visą paslaugos kainą apmoka Ligonių kasa. Tokiu būdu tik pacientui yra pateikiama – mums apmoka ne viską, dėl to iš jūsų paimsime papildomus pinigus. Jokių papildomų priemokų imti negalima.
Stengiamasi pašalinti dviprasmybę
Anot jo, tokia teisinė spraga atsiranda dėl įstatymų projektuose esančios dviprasmybės.
„Standartinėje sutartyje, kurią yra sudariusi VLK su gydymo įstaiga, yra nurodyta, kad gydymo įstaiga įsipareigoja neimti priemokų. Sveikatos sistemos įstatymas numato, kad už „geresnes“ paslaugas galima imti papildomas priemokas. Todėl šioje vietoje yra dviprasmybė, kurią ministerijos iniciatyva stengiamasi pašalinti“, – sakė VLK direktorius.
„Sudėtinga kiekvieną kartą atskirti kuo ta paslauga buvo „geresnė“ ir ar iš tikrųjų pacientui nepakako standartinės paslaugos“, – pažymėjo jis.
Privačių gydymo įstaigų pakeitimai nepaveiktų
Pasak G. Bendoriaus, privačių gydymo įstaigų veikimui įtakos ši ministerijos iniciatyva neturės.
„Papildomai teikti pilnai mokamas paslaugas niekas neuždraudžia. Papildomai darytis tyrimus, kurių nekompensuoja PSDF irgi niekas neuždraudžia. Privati medicina niekaip nepaliečiama. Reikia atkreipti dėmesį, kad priemokų klausimas nėra privačių įstaigų klausimas“, – akcentavo VLK vadovas.
„Manome, kad (valstybinės – ELTA) gydymo įstaigos bus sąžiningos ir pasakys, kad, pavyzdžiui, Ligonių kasų kompensuojama kardiologo konsultacija yra tokia pati kokybiška kaip ir privačiai už pinigus teikiama konsultacija“, – vylėsi jis.
ELTA primena, kad šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo nuostata įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.