Saugokime bites - tiek namines, tiek laukines

Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į bitinių vabzdžių svarbą tiek gamtai, tiek žmonijai. Bitės apdulkina apie 75 procentus pasaulio žydinčių augalų, įskaitant daugelį vaisių, daržovių ir kt. Be bičių ženkliai sumažėtų biologinė įvairovė.

Daugelis pažįsta medunešes bites (Apis mellifera), bet gamtoje egzistuoja daugybė laukinių bičių rūšių. Tai vienišės (solitarinės) bitės (pvz., Osmia, Megachile). Jos taip pat labai svarbios apdulkinimui, nors medaus negamina.

Laukinės bitės nesudaro šeimų. Šios bitės yra taikios ir dažnai net neturi geluonies. Solitarinių bičių patelė pati viena rūpinasi savo palikuoniais. Šių bičių gyvenimo ciklas trunka apie metus. Pavasarį pirmiausia išsirita patinai, vėliau pasirodžius patelėms ir pasibaigus poravimuisi, patinai gana greitai miršta.

Toks gyvenimas - gamta nesaugo tų, kas savo darbą jau atliko. Motinėlės įrengia lizdą ir parūpina lervoms maisto. Lizdus bitės įruošia žemėje išraustuose urveliuose, augalų stiebuose, sienų kiaurymėse, po akmenimis.

Medunešės bitės yra vienos svarbiausių vabzdžių mūsų ekosistemose. Bitės gamina medų, vašką, propolį, bičių pienelį ir bičių duonelę - viskas naudojama maistui, medicinoje ir kosmetikoje. Medunešių bičių šeimose būna motinėlė, darbininkės ir tranai. Vasarą dirbanti bitė darbininkė gyvena gana trumpai - apie mėnesį, tačiau žiemojančios bitės šeimoje gyvena iki pavasario. Motinėlė gyvena keletą metų.

Pastaruoju metu siekiama išsaugoti mūsų kraštui būdingą tamsiosios vakarinės medunešės bitės populiaciją. Ši bitė gyvena tik gamtoje. Ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Išlikusi vietinės tamsiosios medunešės bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šio genetinio ištekliaus išsaugojimas turi būti svarbus.

Pastaruoju metu manoma, kad apie 16 procentų vabzdžių apdulkintojų, tame tarpe ir bitinių gali išnykti dėl jų gyvenamosios aplinkos pokyčių, pesticidų naudojimo ir netinkamo ūkininkavimo.