1 nuotr.Daugybė žmonių liko nustebę, kai į Lietuvą liepos mėnesį įskridus dronui, apie tai visuomenė buvo informuota tik po daugiau kaip dviejų valandų.
Ekspertai sakė, kad per tokį laiką dronas galėjo jau ir Suomijos krantus pasiekti. Bet ar reikia stebėtis, jei Valstybės kontrolė neseniai nustatė, kad būtent informavimui skirti pinigai buvo panaudoti valdininkų išeitinėms ir algoms.
Neseniai Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad šalį užklupus karui, stichijai ar kitai krizinei situacijai, dalis žmonių ne tik liktų neinformuoti, jiems trūktų priedangų, o negalią turintys žmonės gali ir visai į jas nepatekti.
Tokia situacija nustatyta šiemet, nors valdžios atstovai nuolat kalba apie gynybos finansavimo didinimą ir reikalingus prikimus. Tačiau realybė kiek kitokia.
„Neužtikrinta, kad gyventojų perspėjimo sistema aktyvuotų visas perspėjimo priemones vienu metu, perspėjimo mobiliaisiais telefonais sistema neatnaujinta daugiau nei dešimtmetį, neaiškūs kriterijai ir reikalavimai, parenkant kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, nelaimės atveju juose vietos trūktų šimtams tūkstančių gyventojų", - konstatuoja Valstybės kontrolė.
Skirtus pinigus panaudojo kitur
Pasirodo, kad jau dvejus metus vėluojama pradėti Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinės sistemos modernizavimą. Šiam tikslui iš valstybės biudžeto 2023-2024 m. skirti 1,8 mln. Eur buvo panaudoti kitur.
„Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai turi būti perspėjami ir informuojami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. 2012 m. įdiegtą gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą nuspręsta modernizuoti, siekiant užtikrinti jos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą. Tam 2023-2025 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos buvo skirta 2,9 mln. Eur. Vis dėlto praėjus daugiau nei 2 metams šie darbai nepradėti. Didžioji dalis (95 proc. arba 1,8 mln. Eur) tam tikslui 2023-2024 m. iš valstybės biudžeto skirtų pinigų, pritarus Vidaus reikalų ministerijai, buvo perskirstyta ir panaudota kitiems departamento poreikiams: darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kt.", - nustatė auditas.
Šimtai tūkstančių liktų be priedangų
Be to, dauguma perspėjimo sirenų netgi neįjungtos į centralizuotai valdomą sistemą. O kilus pavojui, saugios vietos pasislėpti trūktų šimtams tūkstančių gyventojų.
„Turime būti pasirengę apsaugoti gyventojus - laiku perspėti apie pavojus, užtikrinti apsaugos statinių ir priedangų parengimą. Audito išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotai valdomą sistemą, kuri prireikus leistų vienu metu aktyvuoti sujungtas sirenas, todėl yra pagrįsta rizika, kad gyventojai nebus perspėti nedelsiant.
Nerimą kelia faktas, kad kilus pavojui priedangose vietų trūktų 361 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose - 200 tūkstančių. Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinės apsaugos statiniams buvo parinktos patalpos, kuriose būtų sudėtinga užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas. Be to, žmonėms su negalia vis dar neužtikrinamas apsaugos statinių prieinamumas", - vardydama perspėjimo ir apsaugos spragas, akcentuoja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Net 91,2 proc. priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia. „Šis skaičius rodo, kad ekstremalios situacijos gali tapti lemtingos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams", - sako kontrolierė. Pasak jos, sveikintinas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas 2025 m. numatyti lėšų priedangų pritaikymui riboto judumo žmonėms, tačiau to nepakanka: „Reikia aiškiai įtvirtinti privalomus techninius reikalavimus visiems kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms - tik taip bus užtikrintas realus saugumas kiekvienam gyventojui."
Nežino, kur išleisti 700 mln.
Taigi, milijonai leidžiami ne ten, kur turėtų. Ir tai Valstybės kontrolė pastebi nebe pirmą kartą. Atlikusi 2024 m. šalies finansinių ataskaitų auditą, institucija nustatė dar labiau šokiruojantį faktą - neaišku, kur pernai buvo išleisti beveik 700 mln. eurų. Be to, ataskaitose duomenys iškraipyti.
„Teisingų ir patikimų veiklos duomenų atvėrimas ir naudojimas sprendimams priimti leidžia pasiekti didesnį viešojo administravimo institucijų darbo efektyvumą, didina valdžios skaidrumą ir skatina piliečių įsitraukimą priimant sprendimus. Deja, matome, kad finansiniai viešojo sektoriaus subjektų duomenys yra reikšmingai iškraipyti. Klaidos neleidžia turėti objektyvios, palyginamos, vartotojams vienodai suprantamos informacijos. Pavyzdžiui, jei ataskaitose neteisingai parodoma, kam panaudoti 700 mln. Eur, ar galima patikimai suplanuoti ateinančių laikotarpių biudžetus ir žinoti, kur galime sutaupyti", - pabrėžia valstybės kontrolierė I.Segalovičienė.
Komentuoja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas:
Nuolat girdime, kad į gynybą investuojame daugybę pinigų. Bet Valstybės kontrolė konstatavo, kad mūsų perspėjimo sistemoms skirti 2 mln. eurų išleisti ne pagal paskirtį. Prisimenu tuos posėdžius komitete, kai aiškinomės, kodėl normaliai neveikia perspėjimo sistemos. Skyrėme greitai pinigus, bet pasirodo, kad prie Lauryno Kasčiūno pirkome drakono dantis. Reikia į tuos dantis pataikyti turbūt, kad žmonės būtų įspėti.
Mūsų perspėjimo sistemos neveikia! Todėl gauname pranešimus po 2 valandų nuo įvykio, kaip nutiko su dronu. Po tiek laiko tas dronas galėjo būti jau ties Suomijos krantais. Tragedija.
Perspėjimo sistema turi veikti čia ir dabar. Jeigu aiškių faktų neturime, žinutėje turėjo būti parašyta „Kol kas nepatvirtinta."
Suprasčiau, jeigu karas būtų vakar prasidėjęs. Bet jis prasidėjo 2022 m. Jau išleidome visus gynybai skirtus pinigus, net mokesčius reikėjo pakelti. Visko pripirkome, atrodo, kad ginkluoti iki dantų. Kur tie pinigai? Kaip skraidžiojo kontrabandiniai balionėliai, taip skraidžioja. Dabar dronas atskrido, ir to nesužiūrėjo.
