1 nuotr.Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis įsitikinęs, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nėra homofobiškų pažiūrų politikas. Todėl socialdemokratas mano, kad prezidentas nevetuotų parlamente registruotų Civilinio kodekso pataisų dėl partnerystės įteisinimo.
„(Pataisas – ELTA) matyčiau kaip būdą Prezidentūrai išeiti iš tokios, manau, ir pačiam prezidentui nevisai patogios situacijos, kada jis yra dažnai kritikuojamas už dalykus, kurių, galbūt, pats net ir negalvoja. Bandant jo nedraugams teigti, kad jis esą yra ypač homofobinių pažiūrų – aš (taip – ELTA) nemanau“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė L. Šedvydis.
„Gal aplinkoje yra panašiai mąstančių žmonių, bet aš netikėčiau, kad jis turi tiek gilius kažkokius įsitikinimus, kad jis juos išreikštų veto“, – dėstė jis.
Visgi, socialdemokrato teigimu, Seimo ir Prezidentūros nuomonės dėl partnerystės reglamentavimo gali išsiskirti.
„Čia yra dar viena vieta, kur Seimas, kaip institucija, ir Prezidentūra, kaip institucija, gali turėti skirtingas nuomones. Jeigu egzistuoja skirtingos nuomonės, atsiranda Konstitucijos apibrėžti būdai, kaip tos skirtingos nuomonės yra išsprendžiamos. Dažniausiai – Seimo salėje“, – akcentavo jis.
Tuo metu vertindamas galimybes priimti šį įstatymą Seime, L. Šedvydis tikino, jog visose frakcijose atsiras įvairiai balsuojančių parlamentarų.
„Istoriškai tokiais klausimais yra ne pozicijos ar opozicijos, bet asmeninių, moralinių pasirinkimų (klausimas – ELTA). Yra keli aspektai, kuriuos reikia pabrėžti. Pirmiausia, premjerė šį įstatymo projektą palaiko, Seimo pirmininkas palaiko, dauguma mūsų frakcijos narių turėtų linkti link vienokio ar kitokio šio klausimo sprendimo būdo“, – dėstė jis.
Mano, kad Teisingumo ministerijos pozicija dėl partnerystės nebėra tokia aktuali
Kalbėdama apie registruotas pataisas dėl partnerystės įteisinimo, teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė šią savaitę LRT radijui tikino, kad ministerija nepalaiko šios įstatyminės iniciatyvos. Pasak jos, siūlomos pataisos peržengia Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo išaiškinimą dėl partnerystės instituto.
Savo ruožtu L. Šedvydis Teisingumo ministerijos pasisakymus laiko keistais. Visgi, pasak jo, šį klausimą turės išspręsti Seimas, tad ministerijos pozicija – nebėra tokia aktuali.
„Man tai skamba keistai. Tačiau šis klausimas bus išspręstas ne ministerijoje, o Seime. Šį dalyką mes labai aiškiai suprantame ir šiuo atveju tas papildomas diskursas, ką teisingumo viceministrė apie tai galvoja – jis nėra labai relevantiškas. Jeigu nebūtų teisės akto projekto – tada galbūt būtų kažkokia problema“, – kalbėjo politikas.
Be to, pasak jo, sprendimą, kad šio įstatymo pataisas turi inicijuoti parlamentarai, priėmė premjerė Inga Ruginienė.
„Žinau, kad premjerė kalbėjosi su teisingumo ministre (Rita Tamašuniene – ELTA), ji davė indikacijas, kad neatneš šito teisės akto projekto – dėl to iš premjerės pusės buvo rastas sprendimas“, – akcentavo socialdemokratas.
Kaip skelbta, Seime registravus įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę, teisingumo ministrė R. Tamašunienė sakė tokiai iniciatyvai nepritarianti. Anot politikės, toks projektas neatitinka ne tik jos, parlamentinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, bet ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės.
ELTA primena, kad siekiant įgyvendinti KT sprendimą, Seimo ŽTK pirmininkas L. Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
