Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą: liko paskutinis balsavimas

Šioje stadijoje balsavimas buvo dėl biudžeto projekto priėmimo datos – už tai, kad galutinis sprendimas būtų priimtas gruodžio 19 d., balsavo 96, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius aiškina, kad patikslinus projektą išlaidos didinamos apie 42 mln. eurų. Iš šių papildomų išlaidų, anot ministro, 6 mln. eurų skirti Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui.

„Vyriausybė surado galimybę paklaidos ribose, finansiškai nelabai reikšmingai, atlikti tam tikras korekcijas. Pirmiausia mes siekiame užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes“, – antradienį Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė R. Šadžius.

„Pagal pakoreguota biudžetą asignavimai išauga 78,5 mln. eurų. Iš kurių 37 mln. eurų nedaro poveikio deficitui. Deficitui poveikį daro tie virš 40 mln. eurų“, – aiškino jis.

Pasak ministro, patikslintame biudžete taip pat numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, kas leistų didinti gynybos finansavimą iki 3,5 proc. nuo BVP.

„Atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos diktuoja karinis patarimas, valstybės skolinimosi limitą siūloma padidinti 800 mln. eurų karinėms reikmėms, įskaitant karinio mobilumo, bei dvigubos paskirties transporto infrastruktūrai ir karinei infrastruktūrai“, – komentavo ministras.

Jis paminėjo, kad biudžetas galimai bus koreguojamas jau 2025 m. eigoje.

Opozicinės konservatorių partijos atstovė ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė džiaugėsi, kad šiuo biudžetu bus tęsiami praeitos Vyriausybės projektai. Ji patikino, kad jei biudžeto projektas iki gruodžio 19 d. nebus keičiamas, konservatoriai jį palaikys.

„Nuo valstybės biudžeto papildomų išlaidų atsirado 0,17 proc. Tai tikrai gyvenimą keičiantys dalykai, kaip 20 mln. žvyrkeliams. Tačiau tai, kas buvo vadinama „atomine bomba“, prisidės prie jūsų Vyriausybės darbų įgyvendinimo. Man belieka pasidžiaugti, kad Vyriausybė mūsų parengtas biudžetas rado atgarsį naujojoje valdančiojoje daugumoje, mūsų projektai bus tęsiami“, – Seimo posėdžio metu teigė G. Skaistė.

„Jei biudžetas iki priėmimo nepasikeis, mes būtume linkę jį palaikyti“, – tikino ji.

Tuo metu opozicijoje esančių „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas vertino, kad biudžeto projektas „tragiškas“ ir turės būti keičiamas kitų metų viduryje.

„Gal kaip tik naujoji Vyriausybė, pamačiusi biudžeto tragiškumą, nematė prasmės per daug jo kaitalioti. O reiktų viduryje metų iš esmės jį peržiūrėti ir sutvarkyti. Tai gal labai nereiktų tuo džiaugtis. Bet dabar esame tokioje situacijoje, kokioje esame. Tad reikia biudžetą tvirtinti ir tada peržvelgti metų viduryje“, – komentavo V. Ąžuolas.

Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,10 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,2 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo tokie patys, kadangi jame jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

„Mes perskaičiavome kai kurias išlaidas. Bet mūsų tikslas buvo išlaikyti 3 proc. BVP deficitą“, – tikino G. Šadžius.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.