Seimas dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams

Už įstatymą, numatantį sankcijų pratęsimą, balsavo 115 parlamentarų. Balsuojančių prieš nebuvo, o susilaikė – vienas Seimo narys.

Įstatymu šiuo metu iki 2025 metų gegužės 2 d. taikomos ir galiojančios ribojamosios priemonės pratęstos dar metams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto (NT), įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.

Tiesa, parlamentarai nepritarė dalies konservatorių teiktam pasiūlymui, kuriuo norėta suvienodinti ir sugiežtinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Opozicinės frakcijos atstovai buvo registravę siūlymą, kuriuo rainta naikinti tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.

Prieš tokį sugriežtinimą pasisakiusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo posėdžių salėje ragino išbraukti Baltarusijos piliečius iš konservatorių teikiamo griežtesnių sankcijų siūlymo. Politikė teigė, kad Lietuva visada traktavo baltarusius ir rusus skirtingai, todėl šios pozicijos reikia laikytis ir toliau.

„Lietuvos požiūris į Baltarusijos piliečius nuosekliai skyrėsi nuo požiūrio į Rusijos piliečius nuo pilno masto karo pradžios. Mes lygybės ženklo nedėjome tarp traktavimo šių dviejų valstybių piliečių“, – sakė ji.

„Atkreipiu dėmesį, kad Baltarusijos piliečių, dirbančių čia Lietuvoje, tolygiai mažėja. Taigi, problemos mastai nėra tokie dideli, kad nebūtų galima su jais kitomis priemonėmis tvarkytis“, – pridūrė ji.

Politikei pritarė ir demokratas Tomas Tomilinas, kuris aiškino, jog traktuojant baltarusius skirtingai nuo rusų, būtų pasiunčiamas teigiamas signalas Baltarusijos visuomenei.

„Nėra geresnės priemonės pasiųsti signalą tai visuomenei, kad mes matome jų skirtumą nuo rusų ir tikime, kad anksčiau ar vėliau šita šalis bus demokratinė“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Savo ruožtu konservatorius Laurynas Kasčiūnas gynė savo poziciją ir tvirtino, jog abu – ir Rusijos, ir Baltarusijos – režimai taiko tuos pačius metodus prieš Lietuvą.

„Jie gali verbuoti ir kitaip veikti savo piliečius ir tam tikra prasme kurti labai rimtas kontržvalgybines problemas mums“, – aiškino konservatorius.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad jo neįtikina argumentai, jog reikia didinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD) užuot griežtinus ribojimus baltarusiams.

„Autoritarinėje šalyje, ypač kur grįžta piliečiai su laikinais leidimais gyventi Lietuvoje, kontroliuoti procesų joks VSD ar kitos valstybės specialioji tarnyba negali. Todėl reikia atsižvelgti į tai, ką sako mūsų tarnybos, reikia apriboti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.