Seimas imasi siūlymo naikinti papildomas priemokas už gydymą

Šiai iniciatyvai antradienį vykusio posėdžio metu po pateikimo pritarė78 parlamentarai, 10 jų susilaikė, o 23 balsavo prieš. Šį klausimą toliau svarstys Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Į plenarinių posėdžių salę jis sugrįš birželio 26 dieną.

Siūlymas naikinti papildomas priemokas už gydymą parlamente diskusijas sukėlė jau ir anksčiau – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, iniciatyva prieštarauja Konstitucijai. Visgi, tokia teisininkų išvada Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių palaikymo pirmadienį nesulaukė. Anot jų, šioje situacijoje prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui – nematyti.

Kaip teigė įstatymo pakeitimus inicijavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė Marija Jakubauskienė, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. 

Be to, tikinama, kad tokie pokyčiai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.

„Priemokų naikinimas yra vienas iš trijų žingsnių. (...) Pirmas žingsnis yra būtent priemokų naikinimas, antras žingsnis –  viešojo sektoriaus prioritetizavimas sudarant sutartis su Ligonių kasomis, trečias – Privalomo sveikatos draudimo priemokos didinimas už valstybės draudžiamus asmenis. Šis kompleksas leis mums reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo“, – antradienį plenarinių posėdžių salėje aiškino M. Jakubauskienė. 

Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu.

Taip pat po praėjusią savaitę vykusios koalicinės tarybos posėdžio premjeras Gintautas Paluckas nurodė, kad Vyriausybė atskiru nutarimu ketina patvirtinti sąrašą medicininių priemonių, už kurias papildomą priemoką imti bus galima.

Už tokius pakeitimus posėdžių salėje antradienį pasisakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, ragindama pagaliau stabdyti sveikatos sistemos griūtį.

„Stabdykite viešosios sveikatos apsaugos griūtį, nes tam yra pats laikas. Vėliau pokyčiai gali būti negrįžtami“, – į parlamentarus kreipėsi B. Vėsaitė. 

Opozicija kritikos negaili: pralaimės labiausiai pažeidžiamos grupės

Visgi, opozicijoje dirbantis konservatorius Audrius Petrošius projektą kritikavo. Pasak politiko, pastarasis pažeidžia laisvos demokratinės valstybės principus.

„Man sunku suprasti, kur veda valdančiųjų smegenų ir logikos vingiai ir kaip reikia prieiti prie išvados, kad, iš sistemos išjungus privatų sektorių, viešojo sektoriaus problemos akimirksniu ims ir išsispręs“, – teigė A. Petrošius.

„Tos lėšos, kuriomis gyventojai dėl įvairių priežasčių – kažkas dėl kokybės, kažkas dėl eilių, kažkas dėl pageidaujamų specialistų ir dažnai tikrai nebūtinai iš gero gyvenimo – prisideda prie paslaugų privačiame sektoriuje, jokia forma neatsidurs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete ir nepapildys viešojo sektoriaus. Taigi, turėsime dar didesnes eiles viešajame sektoriuje su tuo pačiu finansavimu“, – aiškino jis.

Todėl, parlamentaro teigimu, galiausiai dėl šio valdančiųjų sprendimo labiausiai nukentės pažeidžiamiausios visuomenės grupės.

„Atrodo, kad verčiamasi per galvą, jog būtų įgyvendintos kažkieno liguistos fantazijos siekiant kažkaip įgelti bent kiek geriau gyvenančiam Lietuvos žmogui, bet vengiant paaiškinti gyventojams, kad galutiniame etape dėl tokių sprendimų pralaimės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės“, – tikino konservatorius.

Panašios pozicijos laikėsi ir opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Vis dar lieka neaišku, kaip jūs, drausdami priemokas, pacientams užtikrinsite paslaugų prieinamumą ir jų atitinkamą kokybę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jei naujai tvarkai parlamentarai pritartų, ji įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.

Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.

Tačiau, diskutuojant apie pokyčius, pasigirdo kai kurių medikų bei pacientų atstovų kritika, esą pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę, pablogintų paslaugų prieinamumą ir tik padidintų socialinę atskirtį.