1 nuotr.Parlamentas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų įvestos iki 40 tūkst. per metus siekiančios iš Trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotos ir nustatytas jiems privalomas mokėti atlyginimas. Taip pat keitimai numato, kad įsidarbinti norintys užsieniečiai privalėtų turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, būtų griežčiau reguliuojami juos dirbti kviečiantys darbdaviai.
Po svarstymo ketvirtadienį Seimas pritarė šioms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms.
Už balsavo 100 parlamentarų, 3 susilaikė ir balsavusių prieš nebuvo.
Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, siūlymais siekiama sureguliuoti atvykstančių migrantų priėmimo tvarką, taip sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą ir kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
„Akivaizdu, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga ir tai sukuria mums tam tikrų iššūkių. (...) Matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybes piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema“, – balandį plenarinių posėdžių salėje teikdama įstatymo pataisas aiškino A. Bilotaitė.
Priėmus pakeitimus, būtų sugriežtintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai užsieniečius ketinantiems įdarbinti darbdaviams. Tokios įmonės turės teikti papildomą informaciją apie savo vykdomą veiklą toje srityje, kurioje ketina įdarbinti užsienietį.
„Įmonės privalės turėti licenzijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą ir taip pat turės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė.
Taip pat siūlymai įtvirtintų, kad užsieniečiai Lietuvoje galėtų dirbti tik turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbdaviams būtų numatyta atsakomybė, jeigu nemokėtų sutarto darbo užmokesčio.
„Siūloma darbdaviui nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti pareigą darbdaviui pateikti informaciją apie visą užsieniečio turimą kvalifikaciją, patirtį, leisti užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis. Taip pat (...) atsisakyti galimybės atvykti dirbti į šalį pasinaudojus beviziu režimu arba su Šengeno viza“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Įstatymu būtų keičiamas kvotos dirbti atvykstantiems užsieniečiams apskaičiavimo mechanizmas. Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, būtų mažinama iš Trečiųjų šalių samdomų darbuotojų kvota iki 40 tūkst. bei jiems nustatytas 1,2 proc. bruto („ant popieriaus“) darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas.
„Siūloma, kad kvotos dydis kalendoriams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dienos Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinio gyventojų skaičiaus dydžio“, – teikdama projektą posėdyje aiškino A. Bilotaitė.
Kaip aiškina VRM, priėmus pakeitimus trūkstamas darbo vietas galėtų užpildyti aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, Lietuvos ekonomika būtų skatinama pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos geresne darbo kokybe.
Tokiam vertinimui iš esmės pritaria ir įstatymo projektą svarstę Užsienio reikalų komitetas (URK) bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto pirmininko Audroniaus Ažubalio teigimu, siūloma įdarbinamų užsieniečių kvotą įvesti ne nuo 2025, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Savo ruožtu SRDK siūlo į fiksuotą užsieniečių atlyginimą įtraukti dienpinigius. Šis pakeitimas, anot komiteto pirmininkės Paulės Kuzmickienės, tenkina tiek darbdavių atstovus, tiek parlamentarus.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymo pataisos balsavimui sugrįš dar vieną kartą, parlamentui pritarus, nuostatos, susijusios su imigracijos taisyklių griežtinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d. Savo ruožtu nuostatos, susijusios su užsieniečių kvotos mechanizmo pakeitimais, pritarus Seimui URK siūlymui įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Seimas atmetė liberalų siūlymą atsisakyti dalies darbuotojų kvotų
Parlamentas taip pat palaikė pagrindinio Užsienio reikalų komiteto siūlymą atmesti Viktorijos Čmilytės-Nielsen balandžio viduryje pateiktas užsieniečių įdarbinimą reguliuojančias pataisas. Liberalai siūlė naikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Už projekto atmetimą balsavo 92 parlamentarai, 8 susilaikė ir 3 buvo prieš.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta. Pateikdama įstatymo pataisas Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad praktikoje tokia sistema sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams bei valstybei.
„Lietuvos įstatymuose visada buvo kvotos. (...) Manau, kad mes teisingą sprendimą padarėme, prieš tai balsuodami už įstatymą, kurį pateikė Vyriausybė ir kuris buvo suderintas komitetuose. Siūlymas išvis atsisakyti kvotų būtų ne naudingas, o kenksmingas. Verslai, kurie daugiausia veža Trečiųjų šalių piliečių dirbti į Lietuvą, turėtų rimtai pamąstyti ir vežti tuos darbuotojus, kurie čia ilgai dirbtų, o (Lietuva jiems – ELTA) nebūtų kaip tramplinas išvažiuoti į kitas šalis“, – pasisakydamas už įstatymo atmetimą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
