1 nuotr.Seimas antradienį po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamam įstatymų pataisų paketui, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose.
Kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis ministerija teikia Darbo, Administracinių nusižengimų kodeksų, Statybos, Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisas.
Po svarstymo už šį įstatymų paketą balsavo 106, 4 parlamentarai susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.
Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje pačioms įmonėms nėra nustatyta jokios finansinės atsakomybės už darbuotojo saugos pažeidimus, administracinė nuobauda taikoma tik fiziniams asmenims, dažniausiai įmonės padalinio vadovui. Minimali tokia bauda už pirmą pažeidimą siekia 120 eurų.
Visgi, anot institucijos, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą darbovietėje nutikusio nelaimingo atsitikimo ištyrimas ir pripažinimas draudžiamuoju įvykiu trunka pernelyg ilgai trunka. Todėl, pasak ministerijos, ir finansinės sankcijos darbdaviui pritaikomos ne iš karto, o tik praėjus vieneriems metams ar daugiau.
Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius, pažeidusius darbuotojų saugos taisykles, mokėti papildomą vienkartinę išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Jos dydis, kaip teigiama, būtų susietas su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 924 eurus.
Tai, kaip teigia ministerija, galėtų sudrausminti darbdavius, nes augant MMA didėtų ir papildoma vienkartinė išmoka.
Siūloma, kad įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų yra iki 49, už darbuotojo saugos pažeidimą mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).
Taip pat, anot SADM, įstatymo pakeitimai įpareigotų darbdavius geriau prižiūrėti savo įrangą, kad ji būtų saugesnė darbuotojams. Be to, siūloma atsisakyti prievolės asmenims su negalia tikrintis sveikatą tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra rizikos darbuotojo saugai, bei skirti juos dirbti naktį ar viršvalandžius tik patiems darbuotojams sutikus ir jeigu leidžia sveikata.
Darbo inspekcijos duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų sektoriuje.
Čia 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai.
2023 metais, preliminariais duomenimis, statybose įvyko 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Iš viso Lietuvoje 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
