Seimas linkęs vėl didinti mokesčius

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, susilaikė 42, prieš 4 parlamentarai. Tačiau aistros plenarinių posėdžių salėje kunkuliavo viso pateikimo metu.

Labiausiai opoziciją įsiutino tai, kad keli įstatymų projektai suplakti į vieną ir buvo leidžiama balsuoti tik už visą paketą. Net trys frakcijos išreiškė reikalavimą atskirai balsuoti už akcizų pakėlimą, pelno mokesčio pakėlimą ir kitus siūlymus, nes vieniems pritaria, kitiems ne, tačiau posėdžiui pirmininkavęs Jurgis Razma su tuo kategoriškai nesutiko.

Galų gale vyko balsavimas, kaip... reikia balsuoti. Valdančiųjų balsais nulemta, kad pateikimo stadijoje bus balsuojama dėl viso paketo.

Paketą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė informavo, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų pajamos iš metams pratęsto bankų solidarumo mokesčio, fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos įmokos, padidintas akcizas kurui, rūkalams, svaigalams, pelno mokesčio padidinimas nuo 15 iki 16 proc.

Taip pat siūloma mažų įmonių ir kitų lengvatinį tarifą padidinti nuo 5 iki 6 proc., nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. Eur mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu ir pan.

„Matant visus tuos parengtus įstatymų projektus, toks mano pastebėjimas: žinote, ką pamiršote apmokestinti - lėktuvų bilietus, nes po to, ką parengėte, migruojančių iš Lietuvos, manau, srautai ne padvigubės, o patrigubės. Daugelis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad pelno mokestis iš karto nuguls į prekių ir paslaugų kainą. Gal galite šiandien pasakyti, kiek tas mokestis padidins tas kainas ir kokią tai turės įtaką?" - pasiteiravo parlamentaras Aidas Gedvilas.

„Subjektyvus vertinimas dėl migracijos tendencijų yra jūsų asmeninė nuomonė. Aš asmeniškai nemanau, kad dėl to padidės emigracija. Tikiu, kad Lietuvos patriotai nori gyventi Lietuvoje ir nori, kad Lietuva būtų saugi valstybė. Todėl investicijos į taiką yra mūsų visų bendras interesas. Man atrodo, stiprindami savo gynybos pajėgumus, mes sustipriname saugumo jausmą, kurį mes turime savo valstybėje. Tai yra daug svarbiau negu tai, ką jūs įvardinote", - teigė G.Skaistė.

Parlamentarė Rita Tamašunienė nenurimo. Anot jos, reikia papildomai apmokestinti ne eilinius žmones, o tvariu, nuolatiniu, pastoviu mokesčiu apmokestinti bankus ir kitas finansines institucijas, kurios iš žmonių nešamų įmokų už kreditus, paskolas, brangstančias bankų paslaugas pernai susikrovė apie milijardą eurų pelno.

„Vis dėlto net ir jūsų partneriai, aš taip suprantu, iki galo nepritaria ir degalų mokesčiams, ir klausimui dėl verslo liudijimų, nes tai yra naštos perkėlimas ant smulkiausių verslininkų pečių", - teigė R.Tamašunienė.

„Tuomet mano retorinis klausimas: kas tuos mokesčius turi sunešti gynybos poreikiams finansuoti? Turbūt aitvarai, nes niekas nukentėti negali ir niekas tų mokesčių didesnių mokėti negali", - pasišaipė G.Skaistė.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas papriekaištavo, kad opozicija negavo galimybės pasisakyti kiekvienu klausimu atskirai, o socialdemokratai, iš esmės pritariantys fondo steigimui, nepritaria trim įstatymų projektams.

„Na, galime labai ramiai sėdėti po kelmu ir galvoti, kad viskas yra gerai, mokesčiai nekyla, niekas nekyla, bet taip pat turbūt nei oro gynybos sistemos dėl to neatsiras, nei aktyvus rezervas bus aprūpintas, nei bus iš ko kelių tiesti vokiečių brigados kariams, kurie atvyks į Lietuvą", - atrėžė G.Skaistė.

Seimo narys Artūras Skardžius pastebėjo, kad, patvirtinus Vyriausybės siūlymus, smarkiai išaugs kuro kainos, o tai nulems ir paslaugų bei prekių brangimą.

„Man atrodo, šio įstatymo tikslas yra sustiprinti mūsų gynybos pajėgumus. Jisai yra svarbesnis negu visa kita. Vertindami poveikį infliacijai dėl žaliųjų akcizų pakeitimo, esame paskaičiavę, kad infliacijos dydis galėtų būti 0,27 proc. didesnis, negu yra prognozuojamas šiuo metu", - atkirto finansų ministrė, anot kurios, žmonių perkamoji galia vis tiek augs sparčiau nei infliacija.

Trigrašis

Europos Centrinis Bankas su infliacija euro zonoje kovojo keliolika kartų didindamas palūkanų normas. Galbūt ir Lietuvos Vyriausybė Lietuvos bankui duos panašius nurodymus, nes teigia, kad dėl įvairių mokesčių pakėlimo infliacija Lietuvoje tesieks mažiau nei pusę procento?