Seimas linksta prie to, kad savivaldybės nebegalėtų uždraudinėti mitingų

Projekto autorius parlamentaras Tomas Tomilinas iš Seimo tribūnos kolegoms aiškino, kad reikia stiprinti demokratiją Lietuvoje.

„Viena fundamentaliausių teisių, įtvirtintų mūsų Konstitucijoje, įtvirtintų visais įmanomais tarptautiniais susitarimais, Žmogaus teisių deklaracija, yra teisė į taikų beginklį susirinkimą. Tačiau šiuo metu Susirinkimų įstatyme įtvirtintas reglamentavimas sudaro prielaidas kartais atsirasti situacijoms, kai savivaldybės tarnautojai atsisako derinti pranešimą apie susirinkimą motyvuodami įvairiausiais nepatogumais, hipotetiniais viešosios tvarkos pažeidimais ir visokiomis rizikomis.

Mano galva, mes galime šitą problemą išspręsti ir pasiųsti labai tinkamą signalą visuomenei, nes, kaip žinoma, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve turi būti proporcingas ir gali būti pateisinamas, tačiau turi būti pusiausvyra tarp asmens laisvės ir viešojo intereso.

Taigi, ką siūlome daryti? Siūlome atsisakyti šiuo metu įstatyme įtvirtintų pranešimų apie organizuojamo susitikimo derinimo procedūras, nes ta derinimo procedūra de facto yra leidimo išdavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko, mes matėme precedentų, kai buvo organizuojamas Šeimų maršas, kai buvo Kaune eitynės organizuojamos. Tų precedentų yra visiškai pakankamas skaičius, kad matytume, kad kartais piliečiams yra siunčiamas signalas, kad jais nepasitikima ir tie susirinkimai negali vykti.

Taigi, ką siūlome daryti? Siūlome įstatymo projektu nustatyti, kad susirinkimą, kuris keltų grėsmę valstybei, viešajai tvarkai, na, tikrai būtų galima uždrausti, bet savivaldybės administracija turėtų dėl to kreiptis į teismą ir teismas per labai ribotą laiką tiesiog nuspręstų vieno ar kito susirinkimo neleisti. Visais kitais atvejais susirinkimai būtų leidžiami pagal galiojančią Konstituciją ir pagal galiojančius įstatymus. Tai visiškai atitiktų tarptautinę teisę ir kartu apsaugotų valstybę nuo bandymų kurstyti nesantaiką ar nuo bandymų kelti grėsmę viešajai tvarkai" - pristatydamas projektą Seimo nariams kalbėjo T.Tomilinas.

Jis tvirtino remiantis užregistruotą parlamentaro Arvydo Anušausko pasiūlymą dėl šito įstatymo, kad savivaldybė galėtų nederinti susirinkimų, jeigu juos organizuoja žmonės, kurie turi „kažkokią praeitį juodą ir jeigu jie dalyvavo riaušėse ar panašiai".

„Viskas gerai. Dėl situacijų, kai mes turime akivaizdžiai kriminalinius elementus - žmones, kurie kelia grėsmę, organizuoja protestus, taip, tokie žmonės turi būti izoliuojami, bet aš niekada nesutiksiu, kad teismas negalėtų to padaryti ir kad teismas neatsižvelgtų į savivaldybės argumentus, jeigu iš tikrųjų ateitų, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento ar Policijos departamento pranešimai, kad vienas ar kitas asmuo kelia kažkokią grėsmę ir dėl to jo organizuojamas mitingas, protestas, eisena gali būti ribojama.

Viskas gerai, tai yra normalu, visuomenė turi turėti galimybę apsisaugoti nuo provokacijų. Bet tokių situacijų, kai tiesiog savivaldybės administracija nusprendžia kažkiek manipuliuoti, pasiūlyti kažkur kitur protestuoti, uždelsia savo sprendimą, turėtų nebūti. Ir teismas yra labai gera teisingumo vykdymo institucija, kuri labai aiškiai, labai objektyviai įvertintų informaciją, atneštą iš savivaldybės.

Šiandien pareiga ginčyti sprendimą neišduoti de facto leidimo gulasi ant taikių susirinkimo organizatorių pečių. Mes siūlome, kad ta pareiga apriboti žmogaus teisę protestuoti gultųsi ant mero ir savivaldybės administratoriaus pečių. Jeigu jis turi informaciją, jis eina greitai į teismą ir gauna tokį savotišką orderį sulaikyti tą protestą ar demonstraciją.

Mano galva, toks reguliavimas būtų demokratiškesnis. Mes nusiųstume žinią visuomenei, kad mes ja pasitikime, mes norime, kad augtų pasitikėjimas demokratija, laisvėmis, liberalia demokratija, tokia, kokią mes turime Vakarų Europoje, Vakarų pasaulyje, kad tas rodiklis augtų. Mūsų toks tikslas. Mes dažnai skundžiamės, kad pasitikėjimas neauga, kartais atsiranda piktų visuomenės grupių, kartais atsiranda visiškai neadekvačių, bet bandymų sakyti, kad mes čia kažką ribojame Lietuvoje. Nėra visuotinio susitarimo riboti žmonių teises, žinoma, jo nėra, bet kartais savivaldybių elgesyje yra toks noras pamanipuliuoti. Dėl to teismo arbitražas būtų visiškai objektyvus ir praktiškas būdas tą susirinkimų laisvę sustiprinti", - tikino T.Tomilinas.

Jam pritarė Seimo narys Valius Ąžuolas.

„Labai sveikinu šitą pateikimą. Turbūt puikiai prisimename praeitą kadenciją, kai buvo masiškai ribojama žodžio laisvė, net Seimo nariai, kurie atėjo į mitingą, buvo kviečiami pas prokurorus į apklausas ir persekiojami, praktiškai taip, kad būtų parodyta Tautai, kad neikite į mitingus. Ir netgi tas pavyzdys, kai dabar mokytojai turi įrodinėti, kad jie nėra nusikaltėliai, nes kitaip negalės dirbti, čia konservatorių priimtas dalykas, tai kaip jūs galvojate, ar jūsų iniciatyva nebus užgesinta Seime? Kitaip sakant, ar neatsitiks taip, kad viena pusė, kuri riboja žodžio laisvę, bijo susirinkimų ir žmonių, neužgesins šito projekto, ar jums pavyks nunešti jį iki galo?" - teiravosi V.Ąžuolas.

Pasak T.Tomilino, reikia pasistengti kuo mažiau apibendrinimų daryti, kad yra visuotinai ribojama žodžio laisvė: „Kartais atskiri merai, atskiri savivaldybių tarnautojai gali būti paveikti tam tikros nuotaikos ir pabandyti savo galia šiek tiek papiktnaudžiauti".

Seimo narys, buvęs europarlamentaras Bronis Ropė padėkojo kolegai už šią iniciatyvą.

„Bet kokiu atveju yra žinoma, kad Lietuvoje yra viena iš griežčiausių, jeigu ne griežčiausia, susirinkimų organizavimo tvarka visoje Europos Sąjungoje. Ar teko pasidomėti kitomis šalimis, kokios tvarkos? Ir ar galima būtų dar pažangesnę tvarką siūlyti perkelti?" - klausė B.Ropė.

„Mes šiek tiek analizavome praktiką ir negaliu jums pasakyti kokių nors labai gerų žinių. Ta prasme, pastaruoju metu, reikia pripažinti, kad visoje Europoje vyksta tas susirinkimų laisvės toks silpnėjimas ir tai yra tam tikras signalas. Bet Vakarų Europoje yra gili tradicija. Niekas Prancūzijoje niekada neuždraus taikaus susirinkimo, tai yra neįmanoma, nes kiltų tokie protestai, kad mažai nepasirodytų. Dėl to tradicijos Vakarų Europoje yra viena, o mūsų tradicijos vis dar formuojamos. Mes vis dar organizuojame tuos susirinkimus. Labai nesinori girdėti tų palyginimų, kai koks nors „Šeimų maršas" uždraudžiamas ir tada staiga pasipila palyginimai su nedemokratinėmis valstybėmis. Nesinori išvis to girdėti. Valstybė yra laisva, demokratiška ir čia teismai vykdo teisingumą. Ir tais išskirtiniais atvejais, kai yra pavojai, jie tiesiog tą susirinkimą apriboja", - atsakė T.Tomilinas.

Jam pritarė parlamentaras Linas Kukuraitis.

„Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti įstatymo projektui. Jis stiprintų mūsų demokratiją, žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, pilietinę visuomenę, valdžios skaidrumą ir atskaitingumą piliečiams. Dar daugiau - tai padėtų vystyti protesto kultūrą mūsų šalyje, darytų ją kūrybiškesnę, inovatyvesnę.

Vakarų šalyse įvairių profesinių ir gyventojų grupių gyvenimas gerėja dėl to, kad jose yra stipri protesto kultūra. Neretai jų streikai, protestai ir kita pilietinė veikla per europines direktyvas gerina ir mūsų piliečių, mūsų darbuotojų, žmonių su negalia, senjorų sąlygas Lietuvoje. Deja, tačiau Lietuvoje praktika nėra palanki tiems, kurie nori išreikšti pilietinę valią. Kaip kad čia buvo įvardinta, turime vieną griežčiausių susirinkimo tvarkų Europoje. Praktika šiuo konkrečiu atveju yra tokia, kad, savivaldybei nesutikus, susirinkimų organizatoriams pasikreipus į teismą, jų sprendimai užtrunka, renginio laikas praeina, o teismas pripažįsta, kad teisė turėjo būti suteikta. Kas gi tuo metu atsako ir turėtų atsakyti už pamatines žmonių teises ir laisvės ribojimą? Čia vykusi diskusija labai svarbi ir mes tikrai nenorime sudaryti spragų visuomenės audrinimui, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje", - kalbėjo L.Kukuraitis.

„Kaip žinome, dažniausiai protesto mitingai būna prieš esančią valdžią, prieš Vyriausybę, prieš Seimo daugumą. Aš, kaip opozicijos atstovas, tarsi turėčiau sveikinti, kad ponas T.Tomilinas čia sumanė palengvinti prieš juos būsimiems protestuotojams, bet vis dėlto į dabartinę situaciją, aš manau, reikia žvelgti ir kiek plačiau. Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai visi kalbame apie hibridinių grėsmių galimybes. Žinome, kad tie įvairių protestų sumanytojai gali turėti ne pačių geriausių ketinimų, ir riaušių užmanymų, ir tokių atvejų mes nesenų ir turime.

Taigi, man atrodo, dabartinė tvarka, leidžianti savivaldybės komisijai įvertinti visas aplinkybes ir suteikti arba nesuteikti leidimą, yra gera. Iniciatoriams yra galimybė kreiptis į teismą. Aš nežinau tokių atvejų, kai būtų galima sakyti, kad štai labai nepagrįstai nebuvo duotas leidimas. Taigi ar yra čia praktinė problema? Prisiminkime, kad nedideliems mitingams, kur susirenka keliolika žmonių, apskritai jokio leidimo nereikia, tiesiog užtenka jiems informuoti, kad bus toks susibūrimas. Seime mes tokių atvejų taip pat daug turime. Taigi aš manau, kad nereiktų skubėti pritarti tam siūlymui. Palikime tą tvarką, kuri iki šiol pasiteisino", - ragino vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma.

Už T.Tomilino iniciatyvą po pateikimo balsavo 68, prieš - 10, susilaikė 22 Seimo nariai.