Seimas nepritarė siūlymui paskelbti Sausio 13–ąją nedarbo diena, atsisakant Vėlinių

Už tai numatančias Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotas Darbo kodekso pataisas po svarstymo balsavo 42 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 32 susilaikė. Nepaisant tokio balsavimo, projektas galutinai nebuvo atmestas, Seimas dar suteikė galimybę jį tobulinti. 

Projekto oponentai įžvelgė galimą riziką, kad Sausio 13–ąją įtraukus į švenčių sąrašą ir paskelbus nedarbo diena gali išnykti tradiciniai renginiai – žvakelės mokyklų ir darboviečių languose, pilietiškumo pamokos.

Laisvės gynėjų dieną paskelbus laisvadieniu Vyriausybė siūlė atsisakyti kitos šventinės dienos – lapkričio 2–osios – Vėlinių.

Seimo salėje šią dieną bandė apginti viena iš jos iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai– Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti parlamentarė Rita Tamašunienė. 

„Vėlinės – tai šventė, kuri per šimtmečius suburdavo lietuvius paminėti jų mirusiuosius. Ši diena skirta šeimoms susitikti, bendrystės ryšiams palaikyti“, – teigė ji.

Tuo metu Liberalų sąjūdis siekė, kad  švenčių sąraše neliktų gegužės 1–osios –Tarptautinės darbo dienos, tačiau tam nepritarta. 

„Gegužės 1–ąją žmonės dirba daržuose, šašlykus kepa. Manau, neverta, kad tai būtų šventė“, – sakė parlamentaras Simonas Gentvilas. 

„Galit nešvęsti, bet netrukdykite švęsti kitiems. Šią dieną švenčia beveik visas pasaulis, Europa“, – tvirtino socialdemokratė Jūratė Zailskienė. 

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, Sausio 13–oji – Laisvės gynėjų diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama. Šiuo metu Sausio 13–oji yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą.

Jei parlamentarai būtų pritarę Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotoms Darbo kodekso pataisoms, Sausio 13–oji būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena.

ELTA primena, kad šių metų sausio viduryje parlamentarai po pateikimo pritarė tokiai Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvai. 

2026 m. bus minima jubiliejinė 35 metų Laisvės gynėjų diena.