Seimas: Valstybės kontrolė turės atlikti LRT auditą

Už tokį sprendimą ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje pasisakė 72 parlamentarai. Nebuvo nei balsavusiųjų prieš, nei susilaikiusiųjų. Tiesa, opozicinės jėgos, norėdamos išreikšti protestą prieš „valdančiųjų diktatūrą“, balsavime nedalyvavo.

„Šis auditas visada buvo apie politinį turinį, apie politinį neutralumą turinyje. (...) Mano galva, neadekvatus spaudimas, neadekvatus dėmesys ir neadekvačios pajėgos yra skiriamos siekiant suvedinėti kažkokias buvusias sąskaitas ir bandyti visaip kaip visuomeninį  transliuotoją paversti savo įrankiu. Tačiau, nuo to praloš Lietuva, Lietuvos žmonės ir demokratija“, – posėdžio metu kalbėjo opozicijai priklausantis liberalas Simonas Kairys.

„Kai opozicija šitaip puola ir gina, kyla klausimas, ar viskas yra visiškai efektyvu. (...) Manau, kad Lietuvos Seimas tikrai žengia istorinį sprendimą – nori pavesti Valstybės kontrolei, kad LRT auditas būtų atliktas“, – priešingą nuomonę turėjo šios iniciatyvos autorius, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Valstybės kontrolė turės atlikti valstybinį visuomeninio transliuotojo auditą, įvertinant 2021–2024 m. LRT veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“. Numatoma, kad patikrinimas turėtų būti atliktas iki lapkričio 3 dienos.

Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad Seimas paveda Valstybės kontrolei atlikti auditą, siekdamas įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi „skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų veiklos principų“.

Pastaroji audito iniciatyva Seimui buvo pateikta dar kovo mėnesį, siūlymą savo parašais parėmė pusė parlamentarų – 71 Seimo narys iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

Visgi, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos negailėjo kritikos audito iniciatyvai, tikindami, kad taip Seimas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.

Taip pat papildomų klausimų kilo paaiškėjus, jog naująja valstybės kontroliere teikiama dabartinė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalvočienė. Ji anksčiau teigė, jog skepsis dėl inicijuojamo LRT audito yra pavojingas, bei tikino, kad tapus valstybės kontroliere sieks užtikrinti, kad LRT patikrinimas būtų atliktas atsakingai.

Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra teigusi, kad Seimo inicijuojamas auditas gali turėti įtakos, iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį. Anot jos, parlamentarai nebeapsiriboja tik veiklos efektyvumo patikrinimu, tačiau Valstybės kontrolei formuluojama „užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“. Nepaisant to, ji pasitiki Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir akcentuoja, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama.

Kaip skelbta anksčiau, LRT auditas yra vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po rinkimų partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.