Seimo fontanas vėl paliktas likimo valiai

Perėmė, kad sutvarkytų

Seimo fontano sutvarkymo klausimas keliamas jau daug metų. Tam, kad būtų pagaliau padaryti darbai, dar 2020 m. Seimas iš Vilniaus miesto savivaldybės perėmė šį sklypą ir ketino jį tvarkyti.

Tiesa, 2023 m. vietoj fontano esanti piramidė, kuri buvo ilgai neprižiūrėta, buvo tiesiog uždengta tentais, mat reikėjo kažką daryti artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Tą kartą nuo aukštų politikų buvo paslėpti net seni miesto autobusai.

O pernai rudenį pati Seimo kanceliarija išplatino džiugią žinią, kad legendinis fontanas sugrįš: „Atlikus svarbiausius parengiamuosius darbus, projektas bus pradėtas įgyvendinti 2025 m., baigti jį tikimasi 2027 m. Nepriklausomybės aikštė ir joje esantys statiniai yra kultūros paveldo objektas, todėl darbai planuojami itin atsakingai."

Tačiau kol kas negirdėti apie įvykusius viešuosius pirkimus ar kitus atnaujinimo etapus.

Dėl to „Vakaro žinios" kreipėsi į Seimo kanceliariją ir sužinojo, kad fontanas į savo vietą dar ilgai negrįš, mat valstybė ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai, kuris vyks 2027 m. pradžioje. O kol kas fontanas vėl grąžintas savivaldybei. „Aikštės remonto darbų pradžia nusikelia į 2027 metų II pusmetį, kai pasibaigs pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis", - nurodė Seimo kanceliarija.

Liūdna legendinio fontano istorija

„Vakaro žinios" yra rašiusios fontano „Daugiasrovis" istoriją, kuri - itin liūdna. Nuo 1987 m. prie Seimo stovėjęs Algimanto Nasvyčio ir Gedimino Karaliaus sukurtas nerūdijančio plieno fontanas prie Seimo rūmų veikė iki 2008 m., o 2013 m. buvo išardytas ir užpiltas žemėmis. Jo vietoje iškilo piramidė, vaizduojanti skirtingus Lietuvos valstybės raidos etapus.

Beje, piramidė vietoj fontano čia atsirado panašiomis aplinkybėmis kaip dabartinis sprendimas - 2013-aisiais, ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Tada fontano architektūrinė dalis buvo išardyta, statinys uždengtas tentais, aplink pasodintos gėlės.

Beje, visa Nepriklausomybės aikštė dar 1992 m. buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Fontanas, kaip viena iš aikštės vertingųjų savybių, įrašytas 2009 m.

Kaip anksčiau „Vakaro žinioms" sakė vienas iš fontano kūrėjų, Gediminas Karalius, dėl fontano istorijos jam skauda iki šiol. „O kam neskaudėtų... Kūrinys - tai kaip kūdikis žmogui. Kūryba reikalauja pastangų. Tuo metu pastatyti kažką nesusijusio su politika Tarybų aikštėje nebuvo lengva. Fontanas turėjo atspindėti dainos žodžius: „Ant kalno karklai siūbavo, pakalnėj vanduo liūliavo."

Tik girdėjęs esu, kad artėjo svarbūs renginiai Lietuvoje, kurių metų turėjo atvykti daug aukštų politikų. Buvo gėda parodyti savo nevalyvumą, tad lengviau sunaikinti. Dar iš to uždirbo sėdami, tręšdami, prižiūrėdami", - sakė G.Karalius.

Jis neslėpė manęs, kad fontanas čia stovės daugybę metų: „Jis turėjo priminti pienės pūką. Mintį įgyvendinti nebuvo lengva, nes tuometis Plano komitetas turėjo išskirti nerūdijantį plieną. Tad tai buvo ne vien kūrybinės kančios. Vėliau jis įgavo ir istorinę prasmę. Nepriklausomybės atkūrimo laikais jį puošė Sąjūdžio vėliavos. Maniau, kad jis taip ir stovės kaip istorijos liudininkas.

Tačiau vieną rytą man paskambino ir pranešė, kad fontano konstrukcija jau pjaustoma. Užplūdo emocijos, susipynė kojos ir parkritęs stipriai prasikirtau kaukolę. Teko gultis gydytis ir nebuvo kaip protestuoti ar kariauti dėl savo kūrinio. Vėliau kreipiausi į institucijas, bet viskas - kaip į vandenį."