Seimo komisija ragina I.Hofmaną grąžinti ŽŪM kancleriui reikalavimą turėti leidimą dirbti su slapta informacija

Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu. Diskusijoje parlamentarai kartu su ministru, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais aiškinosi, kodėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleriui buvo panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti su medžiaga, žymima slaptumo grifu.

„Žemės ūkio ministerijos kanclerio pareigybės teisė dirbti su įslaptinta informacija turi būti atstatyta ir be abejonės turi būti įpareigojimas ministrui išgirsti komisijos narių poziciją“, – posėdžio metu komisijos narių pozicijas apibendrino pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Klausimą dėl padėties ŽŪM komisijoje iškėlė kita konservatorė Dalia Asanavičiūtė, kėlusi klausimą, ar tokie sprendimai nekelia tam tikrų korupcinių rizikų.

Komisijai savo sprendimą dėl kanclerio pareigybių aiškinęs I. Hofmanas nurodė, jog ŽŪM pradėjus dirbti naujai politinei vadovybei, buvo perskirstytos tam tikros pavaldžios sritys ir atsakomybės.

„Personalo skyrius atkreipė dėmesį, kad kanclerio pavaldume nebelieka tų sričių, kurioms reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija. Šios sritys persikėlė viceministrams“, – dėstė ministras.

„Tuomet komisija, kuri sudaryta dar 2021 metais, kuri teikia rekomendacijas ministrui, rekomendavo, kad galima kanclerio pareigybei panaikinti reikalavimą turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Ir jokio įstatymo įpareigojančio, turėti (leidimą dirbti su slapta informacija – ELTA) būtent kancleriui, nėra“, – nurodė I. Hofmanas.

Tiesa, jis pripažino, jog pagal dabartinę tvarką ŽŪM kancleris negalėtų dalyvauti jokiuose nei ministerijos, nei Vyriausybės ar kitų institucijų susitikimuose, kuriuose būtų aptarinėjama įslaptinta informacija.

Savo ruožtu posėdyje dalyvavęs VSD atstovas Tomas Šilobritas pažymėjo, jog pagal galiojančius įstatymus, ministerijose už įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą atsako subjekto vadovai – ministrai. Kitaip tariant, gali būti nuspręsta, jog už įslaptintos informacijos apsaugą yra atsakingas ne kancleris, bet kiti institucijos vadovai.

„Iš praktikos – taip, teisingas pastebėjimas, kad kitose ministerijose kancleriai šią funkciją įgyvendina“, – daliai komisijos narių antrino VSD atstovas.

VSD buvo pradėjusi dabartinio ŽŪM kanclerio R. Dūdonio patikrinimą

Be to, posėdžio metu paaiškėjo, jog VSD jau buvo pradėjęs dabartinio ŽŪM kanclerio Renato Dūdonio patikrinimą dėl galimybės suteikti jam leidimą dirbti su slapta informacija, vertino jo atsakytą klausimyną. Visgi, gavus raštą iš ministerijos apie pasikeitusią tvarką ir pareigybinius reikalavimus, toks patikrinimas buvo nutrauktas.

„Jis buvo atliekamas, bet jis nebuvo baigtas, nes, rodos, praeitą ar užpraeitą savaitę mes gavome pranešimą iš ministerijos, kad tai pareigybei leidimas nereikalingas (...). Tas tikrinimas yra nutrauktas. Jeigu vėl gautume patvirtinimą, kad įrašyta ta pareigybė, tada tas patikrinimas būtų tęsiamas toliau“, – sakė VSD atstovas T. Šilobritas.

Reaguodama į tai, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Širinskienė pažymėjo, jog istorijos aplinkybės gali kelti klausimų, kodėl tikrinant R. Dūdėną buvo nuspręsta panaikinti ŽŪM kancleriui anksčiau galiojusią prievolę turėti leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga.

„Kada konkrečiai ministerija kreipėsi ir gal galėtumėte mums, kaip komisijai (...), glaustai referuoti, kas buvo nustatyta pradėjus pono Dūdonio patikrinimą? Nes tikrai, žiūrint subjektyviai, susidaro vaizdas, kad tiesiog ministras arba ponas Dūdonis suprato, kad gali būti kažkas, ir tiesiog buvo pabandyta nutraukti tą asmens vertinimą, kad nebūtų sugeneruota tam tikra pažyma“, – samprotavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė.

VSD atstovas nurodė – jeigu komisija kreipsis, departamentas galės suteikti šią informaciją, su kuria parlamentarai turėtų galimybę susipažinti vadinamojoje Seimo slaptoje raštinėje.

Tiesa, komisijos nariams raginant ministrą grįžti prie ankstesnės tvarkos, I. Hofmanas nurodė, jog ŽŪM informavo VSD tik apie R. Dūdonio įdarbinimo faktą – prašymo nutraukti pradėtą vertinimą nebuvo.

„Galėtų prasitęsti tikrinimo procedūra ir galėtume sulaukti atsakymo“, – tikino I. Hofmanas.

Tačiau Antikorupcijos komisijos atstovai pažymėjo, jog ministrui pakeitus galiojusią tvarką ir panaikinus prievolę kancleriui dirbti su slapta informacija, tokio patikrinimo VSD tęsti teisiškai negali.

„Reikalavimą panaikinote, tai kokiu pagrindu bus tikrinimas?“ – ministrą tikslino A. Širinskienė.

„Pritariu Agnei Širinskienei – pagrindą jūs naikinate, iš esmės suveliamas ministerijos darbas šioje vietoje, kas liečia įslaptintos informacijos priežiūrą“, – jai pritarė ir A. Anušauskas.

ELTA primena, kad reaguojant į situaciją ŽŪM, Seime jau registruotos įstatymo pataisos, numatančios reikalavimą tam tikrų institucijų aukščiausiems pareigūnams turėti leidimus dirbti su slapta informacija. Tai pirmadienį padarė konservatorė, buvusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Jei Seimas politikės siūlomiems pakeitimams pritartų, reikalavimas ministerijų vadovams, savivaldybių administracijų direktoriams turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija įsigaliotų nuo šių metų liepos pradžios.

Dabartinis reguliavimas numato, jog teisę susipažinti su įslaptinta informacija suteikia paslapčių subjekto vadovas, po atlikto valstybės institucijų patikrinimo. Institucijų vadovai taip pat tvirtina pareigybių sąrašą, kuriems yra būtinas reikalavimas turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija. 

Kovo mėnesį patvirtintas ŽŪM kancleris R. Dūdonis anksčiau vadovavo Vilniaus vystymo kompanijai (VVK). 2016 m. balandį, po kilusio skandalo dėl 150 tūkst. eurų vertės sklypo užvaldymo Vilniaus centre iš šių pareigų jis buvo atleistas.