Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto siūlymą diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto.
Dėl tai numatančių Žmonių palaikų laidojimo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisų šis komitetas paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį.
Iki lapkričio 4 d. gyventojai turi galimybę pateikti savo pasiūlymus dėl šių projektų. Visi raštu gauti pasiūlymai bus svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose.
Parlamentaro konservatoriaus Mindaugo Skritulsko inicijuotais įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti skirtingas sanitarinės apsaugos zonas, kurios priklausytų nuo kapinių dydžio.
Jeigu Seimas pritartų jo iniciatyvai, kapinėms, kurių teritorija yra iki 10 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 100 m., kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 10 ha, bet ne didesnė kaip 20 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 200 m. Kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 20 ha, bet ne didesnė kaip 40 ha, sanitarinės apsaugos zona būtų 300 m.
Pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos Ekonomikos komiteto pirmininkas M. Skritulskas sakė, kad kapinių atsiradimas greta gyvenamųjų namų mažina gyvenamosios vietovės patrauklumą, jos vertę, kelia gyventojų nepasitenkinimą. Jo nuomone, didžiausioms kapinėms, kurios dabar gali būti 40 hektarų, reikėtų numatyti 300 metrų apsaugos zoną.
Šiuo metu nustatyta 100 metrų sanitarinės apsaugos zona kapinių teritorijai, nepriklausomai nuo jų dydžio, didžiausias leidžiamas kapinių plotas – 40 hektarų (ha).
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 19 d. Seimas po pateikimo pritarė kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį reglamentuojančioms įstatymų pataisoms. Už projektus po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 34.
