2 nuotr.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės iniciatyvą dėl savitarnos kasų reglamentavimo, nutarė padaryti pertrauką. Tokiu būdu projekto autorei suteikta galimybė, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, projektą dar patobulinti.
Trečiadienį už tai balsavo 7 Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai.
Seimo Teisės departamento nuomone, R. Budbergytės siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams dėl nuosavybės teisių ribojimo prieštarauja Konstitucijai.
Parlamentarė siūlo įstatymą papildyti nuostata, kad tais atvejais, kai prekybos vietose vartotojas atsiskaito savitarnos kasoje, jis „turi teisę į laiko ir kitokių sąnaudų atlyginimą“.
Seimo teisininkų nuomone, įstatymo pataisomis būtų „nepagrįstai ribojamos verslininkų teisės savo nuožiūra vykdyti ūkinę komercinę veiklą, spręsti dėl prekių pardavimo kainos bei prekių pardavimo būdo,“ o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui.
Pasak Seimo Teisės departamento, įstatymo pataisos prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, nes jos būtų taikomos tik prekybos centruose savitarnos kasose atsiskaitantiems pirkėjams.
Pasak teisininkų, vartotojai savarankiškai prekes ir paslaugas gali įsigyti ne tik prekybos centruose, bet ir naudodamiesi paštomatais, transporto priemonių parkavimo automatais, savitarnos skalbyklomis, savitarnos degalinėmis, įmokų ir mokėjimų automatais, kavos ir užkandžių automatais viešose erdvėse.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje dalyvavusi įstatymo pataisas parengusi parlamentarė Rasa Budbergytė nesutiko su teisininkų išvadomis. Jos teigimu, jas priėmus, būtų užtikrinti Konstitucijoje numatyti vartotojų teisių apsaugos, teisingo atlyginimo už darbą principai.
„Kažkodėl pamirštama, kad Konstitucija reikalauja, kad kiekvienam būtų teisingai atlyginama už darbą. Vartotojams, kurie savitarnos kasose atlieka darbą verslo naudai, turi būti kažkaip atlyginama už darbą. Projektu kalbu apie tai, kad vartotojas turi teisę, kad jam būtų kompensuotos bent laiko sąnaudos. Nesakau, kad tai turi būti privalomai. Kokia čia nuosavybės šventa teisė pažeidžiama? Ar tokia ji absoliuti, kad staiga bet koks siūlymas, bet koks vartotojų teisių apsaugos aspektas, o gal ir visas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, yra ribojantis tą nuosavybę?”, – komiteto posėdyje kalbėjo R. Budbergytė.
Ji neįžvelgia ir lygiateisiškumo principo pažeidimo.
„ES teisė siūlo kompensuoti neįvykusius skrydžius vartotojams, gauti kompensacijas iki 600 eurų. Tai čia irgi diskriminacinė norma turėtų būti, nes tiems, kurie važiuoja traukiniu arba vairuoja automobilį tokia teisė nėra užtikrinama. Mano siūlymas labai kuklus, kalbu tik apie teisę”, – sakė R. Budbergytė.
Jos nuomone, Lietuva šiuo metu yra įgyvendinusi tik minimumą to vartotojų teisių apsaugos standarto, kurį pagal ES teisę turėtume turėti.
„Tikrai galvoju, kad mano siūlymai neprieštarauja Konstitucijai, atvirkščiai manau, kad žmogus turi teisę, kad jam už darbą būtų atlyginama”, – teigė R. Budbergytė.
Ji pastebėjo, kad pirkėjas neturi pasirinkimo teisės, nes kartais vakarais po 20 val. nėra nei vienos kasos, kur dirbtų kasininkas.
T. V. Raskevičius: kolegos opozicijoje tikrai yra pasileidę plaukus
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritiškai vertino socialdemokratės iniciatyvą, įžvelgdamas populizmą.
„Suprantu, kad kolegos opozicijoje tikrai yra pasileidę plaukus ir dabar visus ketina apdalinti pažadais ir pačiais netikėčiausiais pasiūlymais. Vieni nori uždrausti apie gėjus kalbėti, kiti skirs socialinę paramą, atsižvelgiant į žmogaus teisinę padėtį. (…) Dabar R. Budbergytė prieš technologinę pažangą yra nusiteikusi”, – komiteto posėdyje sakė T. V. Raskevičius.
Jis teigė suprantąs įvairių socialinių grupių galimas problemas naudojantis tam tikromis technologijomis.
„Suprantu, kad žmonės su negalia, senyvo amžiaus gyventojai gali turėti tam tikrų iššūkių. Manau, kad reikėtų ne drausti, ne apmokestinti, o didinti tokių technologijų, paslaugų prieinamumą visoms gyventojų grupėms”, – sakė T. V. Raskevičius.
Reaguodama į tai, R. Budbergytė prašė jos „nekaltinti jokia nesimpatija naujoms technologijoms” ir pažėrė kritikos Žmogaus teisių komitetui, kuris, jos nuomone, per mažai skiria dėmesio vartotojų teisių apsaugai.
„Žmogus teisių komitetas dirba vartotojų teisių apsaugos srityje, atlikome ne vieną parlamentinės kontrolės klausimą. Mes pasisakome už paslaugų prieinamumą visoms gyventojų grupėms, atsižvelgiant į jų specifinius porekius”, – atsakė T. V. Raskevičius.
Kai kurie politikai, prekybininkai kritikuoja siekį reglamentuoti apsipirkimą savitarnos kasose dėl, jų nuomone, perteklinio kišimosi į verslų veiklą ir žmonių gyvenimą.
