Seimo nariai parlamentinėms lėšoms turės atsidaryti atskirą banko sąskaitą

Pristatydamas numatomus pokyčius, parlamento vadovybės posėdžio metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, jog pastabų Seimui dėl atsiskaitymo už kanceliarines lėšas turėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pasiūliusi numatyti vienos banko sąskaitos reikalavimą.

„Yra siūloma pakeisti keletą reglamentuojančios tvarkos punktų. Pirmiausiai – pritarti, kad Seimo nario parlamentinei veiklai išlaidos apmokamos iš vienos ir specialiai tam atidarytos sąskaitos. Ir ta sąskaita susieta su banko kortele. Ir tai būtų pagrindinis atsiskaitymo būdas ir kanalas“, – teigė Seimo pirmininkas, nurodydamas, jog galėtų būti numatomos tam tikros išimtys, kurias vertintų parlamento kanceliarija.

Tiesa, apie tokį vienos banko sąskaitos siūlymą anksčiau buvo diskutavusi Seimo valdybos suburta darbo grupė, kuri turėjo peržiūrėti parlamentinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo reglamentavimą. Vis tik, tuomet sutarimo dėl svarstytų iniciatyvų nebuvo rasta.

Atsiskaityti už išlaidas privalės kas mėnesį

Taip pat Seimo valdyba pritarė siūlymui įpareigoti parlamentarus atsiskaityti už kanceliarines išlaidas kiekvieną mėnesį. Iki šiol parlamentarai, nepateikę mėnesinių ataskaitų, tai galėjo padaryti kas tris mėnesius.

„(Siūlome – ELTA) grįžti prie tos tvarkos, kokia ir turi būti: atsiskaitymas už kiekvieną mėnesį“, – sakė S. Skvernelis.

Atsisakė praėjusios kadencijos įvesto „saugiklio“: Seimo nariai galės vienai išlaidų kategorijai skirti daugiau nei pusę lėšų

Be to, Seimo valdyba atsisakė praėjusios kadencijos metu įtvirtintos nuostatos, jog negalima skirti daugiau nei pusės kanceliarinių lėšų vienos rūšies prekėms ar paslaugoms.

„Atsisakyti 50 proc. ribojamų sumų limito pagal atskiras išlaidų eilutes. Tai tikrai nėra efektyvu. (...) Kaip Seimo narys nuspręs leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, jeigu atitinka patį aprašą, ar jis išleis didžiąją dalį transportui (...), ar organizuoti kokius nors savo ataskaitų viešinimus, ar kitą veiklą – tai turėtų būti Seimo nario diskrecija ir tas ribojimas tikrai šiandien daro neproporcingą administracinę naštą“, – siūlymą argumentavo parlamento pirmininkas, nurodydamas, kad tokie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo šio, 2024 m. spalį išrinkto Seimo kadencijos pradžios.

Pritardama siūlymui dėl kasmėnesinių ataskaitų, buvusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, jog nuostata dėl 50 proc. parlamentinių lėšų buvo priimta kaip saugiklis.

„Dėl to 50 proc. ribojimo – atkreipiu dėmesį, kad buvo priimtas toks saugiklis tuo metu, kai buvo viena ar kita visuomenę papiktinanti istorija apie tokias neproporcingai atrodančias išlaidas vienos kategorijos dalykams. Turime suvokti, kad tai gali turėti atgarsį“, – įspėjo buvusi parlamento vadovė.

ELTA primena, kad metų pradžioje Seimo valdyba buvo subūrusi darbo grupę, kuri turėjo teikti siūlymus, kaip tobulinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų reglamentavimą. Visgi, Seimo narės, tuometės parlamento vicepirmininkės Agnės Širinskienės pirmininkaujama grupė nepasiekė aiškių rezultatų – nors pasiūlymų būta įvairių, nė vienam jų nebuvo vieningos visų parlamente dirbančių frakcijų pozicijos.

Svarstyta sumažinti bendrą parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumą, panaikinti ir Seimo sandėlį, suteikti galimybę parlamentarams įsigyti įvairius suvenyrus bei atributiką Seimo lankytojų centre. Tarp diskutuotų siūlymų – ir 5 proc. mažinti parlamentines lėšas už kiekvieną praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį. Taip pat buvo ketinama įpareigoti Seimo narius už išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, atsiskaitinėti iš specialiai tam atidarytos atskiros banko sąskaitos.

Šiuo metu kiekvienam Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą mokama 0,8 vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio suma – tai maždaug 1,8 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį.